LTJohn Hiden recenzijoje analizuojama Magnus Ilmjärv darbas ,,Tylus pasidavimas. Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio politikos formavimas 1920-1940 m.“, kuriame yra atmetama idėja, jog Baltijos šalys 1939–1940 m. prarado savo nepriklausomybę dėl neįveikiamų išorės veiksnių, ypač dėl Sovietų Sąjungos vykdomų veiksmų, ką pabrėžia Baltijos šalių istorikai emigracijoje, ir kas yra atmetama sovietinėje istoriografijoje. Magnus Ilmjärv išsako priešingą nuomonę, kreipdamas dėmesį į vidinius faktorius, o didžiausia Baltijos šalių nepriklausomybės praradimo kaltininke laiko Konstant Päts‘o, Kārlis Ulmanis‘o ir Antanos Smetonos valdžią.
ENJohn Hiden review analyses the work by Magnus Ilmjärv Tylus pasidavimas. Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio politikos formavimas 1920-1940 (Silent Surrender. Formulation of Estonian, Latvian and Lithuanian Foreign Policy in 1920-1940) in which the idea is rejected that the Baltic States lost their independence in 1939–1940 due to insurmountable external factors, especially due to actions carried out by the Soviet Union, which was emphasised by the historians of the Baltic States in emigration and what was rejected in soviet historiography. Magnus Ilmjärv expresses an opposite opinion drawing attention to the internal factors, and, according to him, the greatest perpetrator of the loss of independence of the Baltic States is the authorities of Konstant Päts, Kārlis Ulmanis and Antanas Smetona.