Ties pasakos ir tikrovės paribiu

LTParyžiaus laikotarpiu V. Petravičius sukūrė savo žymiausius tarpukario kūrinius – lietuvių liaudies pasakų „Gulbė karaliaus pati“ (1937) ir „Marti iš jaujos“ (1938) iliustracijas, iš karto užėmusias reikšmingą vietą Lietuvos knygos meno raidoje, turėjusias poveikį visos tolesnės XX a. lietuvių grafikos plėtrai. Antrasis pasaulinis karas sujaukė V. Petravičiaus gyvenimo ir kūrybos planus. Atsidūręs Vakarų Vokietijoje, jis skausmingai išgyveno gimtinės netektį. Vaizdavo klaidžios pabėgėlių kelionės akimirkas ir šlovino gimtąją žemę. Tikra dvasine atgaiva jam tapo Gražinos Krivickienės sudaryto ir 1948 m. Freiburge išleisto lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos / Vieux Chants Lituaniens“ iliustravimas. 1949 m. V. Petravičius su šeima emigravo į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Jam, kaip ir daugeliui kitų lietuvių emigrantų, nelengva buvo įsikurti svetimoje žemėje. Pirmoje už Atlanto surengtoje personalinėje parodoje V. Petravičius parodė skirtingus meno kūrinius. Variacijos ir „montažas“ tapo svarbiais V. Petravičiaus kompoziciniais principais. Ilgainiui V. Petravičiaus grafikoje atsirado spalvų.1978 m. Petravičiai įsigijo nedidelę sodybą Union Pier vietovėje Mičigano valstijoje. Išsikėlęs iš Čikagos, atitolęs nuo varginančio didmiesčio, atsidūręs gamtos prieglobstyje, aštuntą dešimtį einantis dailininkas patyrė didžiulį kūrybinį pakilimą. Didelio, dažniausiai vertikalaus formato, monumentalios tektonikos, daugiabalsės ir daugiareikšmės kompozicijos, įkūnijančios nuolatinį vitališką vyksmą, erdvės ir laiko beribiškumą, lėmė V. Petravičiaus kūrybos dvasią. Menininko skulptūros nuolat kito, tačiau grafikos darbai pasižymėjo vientisumu. Ši jubiliejinė personalinė V. Petravičiaus paroda – jau šešta Lietuvoje. Pirmoji buvo surengta daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, 1969-aisiais. Be Lietuvos muziejuose saugomų ankstesnėse parodose dominavusių dailininko kūrinių, šį kartą pagal galimybes stengtasi parodyti kuo daugiau žiūrovams nematytų, privačiuose rinkiniuose esančių ir pavieniams asmenims autoriaus dovanotų darbų.

ENDuring the Paris period, Petravičius created the most prominent pieces: illustrations for the Lithuanian folk tales book “The Swan, Squaw of the King” (1937) and “Daughter-in-law from the Threshing Barn” (1938), which immediately occupied a significant place in the development of the Lithuanian book art and had an impact on all subsequent development of 20th c. Lithuanian graphics. The Second World War confused the plans of life and creation of V. Petravičius. Living in the Western Germany, he suffered a motherland loss pain. He depicted wandering of refugees and glorified native land. The true spiritual renewal for V. Petravičius became G. Krivickienė's compiled book of Lithuanian songs (1948) “Songs/Vieux Chants Lituaniens” released in Freiburg which he illustrated. In 1949, V. Petravičius and his family emigrated to the United States and settled in Chicago. For him, like for many Lithuanian emigrants, was not easy to settle in a foreign land. In the first personal exhibition organized in the United States, the artist showed different art work. Variations and “montage” became important to the compositional principles of V. Petravičius. Over time, his graphics have been enriched by colors.In 1978, Petravičiai family bought a small house in Union Pier, Michigan State. After moving from Chicago, away from the bustling metropolis, he found himself in a natural haven, the artist being in his 80’s experienced a huge creative take-off. The great, mostly vertical, monumental tectonics, polyvalent and multifaceted compositions embodying a continuous vital procession, the infinity of space and time, have led to the new prospects of V. Petravičius’ creative life. From the point of view of plastic art V. Petravičius’ creation was always changing and reviving, however his graphic is essentially solid. This personal exhibition of V. Petravičius is sixth in Lithuania. The first one was organized more than forty years ago, in 1969. In addition to artworks kept in Lithuanian museums, this time, we have tried to select the greatest artworks from private collections which were not seen by the audience before.