Tikrovėje ir vaizduotėje išsuptas miestas. Skaitant Kazio Bradūno "Vilniaus varpus"

LTStraipsnyje siekiama įvairiais aspektais apibūdinti ir interpretuoti „Žemės“ poetinio sambūrio kūrėjo, Nacionalinės premijos laureato (1992) Kazio Bradūno (1917–2009) pirmąjį rinkinį „Vilniaus varpai“ (1943), parodyti šios knygos reikšmę jo kūrybinėje biografijoje, kurioje išskirtinę vietą užėmė Vilniaus tematika. Knygą sudaro septyniolika sonetų, kuriuose emocingai reiškiamas asmeninis ir tautiškas visos kartos santykis su neseniai atgauta Lietuvos sostine. Straipsnyje rinkinys traktuojamas kaip žymaus kūrėjo poetinio kelio pradžia, individuali miesto topikos interpretacija ir ilgamečių saitų su šia erdve paliudijimas. Siekiama glaustai aptarti, kaip šis rinkinys koegzistuoja su platesniu miesto vaizdinių arealu ir jo kultūriniais artefaktais, interpretuotais gausybės įvairių tautų menininkų.

ENThe article aims at describing and interpreting the first collection Vilniaus varpai (The Bells of Vilnius, 1943) by Kazys Bradūnas (1917–2009), one of the founders of the "Žemė" literary movement and the laureate of the Lithuanian National Prize for Culture and Arts (1992), and showing the significance of this book in author’s creative biography, in which Vilnius theme occupied a unique place. After the restoration of independence, Vilnius was the palace where the poet returned to live in 1994. It is important to note that the book was soon published for a second time in 1947 by "Patria Publishers" in a large volume of 3,300 copies. At the time, two other his collections, "Pėdos arimuos" (Footmarks in Plough) ir "Svetimoji duona" (Alien Bread), were already published. The "Bells of Vilnius" consists of seventeen sonnets, representing an emotional personal and national relationship of the whole generation with the recently regained capital of Lithuania. The symbolic leitmotiv, the bells, as well as the majestic beauty of Vilnius churches and the animated state of lyrical "I" create a sacred aura (poems "Cathedral," "Gothic," "Baroque," "To Eternity," and "In Rasos Cemetery"). The collection marks the beginning of Bradūnas’s poetic road, an individual interpretation of the city’s topicality, and a testimony to lasting links with the space. The goal of the article is to briefly discuss how the book coexists with the wider visual landscape of the city and its cultural artefacts, interpreted by various artists of different nationalities.