Literatūrinė baltistika bendrame baltistikos, baltų filologijos kontekste

LTStraipsnyje, remiantis tradicinės etnolingvistinės giminystės kriterijumi, literatūrinės baltistikos (lietuvių ir latvių literatūrų lyginamoji analizė, bendrabaltiškumo apraiškų grožinių tekstų poetiniame, semantiniame ir kituose lygmenyse paieška bei panašūs tyrimai) koncepcija įkomponuojama į bendrosios baltistikos, baltų filologijos disciplinų visumą kaip sudedamoji tos visumos dalis. Pirmoji (didesnės apimties) straipsnio dalis skirta visai baltų filologijos disciplinai, orientuotai į kalbų tyrimus, čia nagrinėjama: kaip egzistuojančiose baltistikos, baltų filologijos sampratose figūruoja literatūra, jos refleksijos, tyrimai; kaip šie dalykai pateikiami, traktuojami ir interpretuojami literatūrologinių tikslų neturinčių ir nesiekiančių mokslininkų baltistiniuose darbuose; kokie baltų kalbų tyrėjų tyrimo metodai labiausiai prisideda prie literatūrinės baltistikos sklaidos, refleksijos, analizės. Antroji straipsnio dalis skirta baltistikos sampratų įvairovei, atkreipiant dėmesį į etnokultūrinę, tautosakinę, mitologinę sritis orientuotos baltistikos sampratą bei literatūros, literatūrinės baltistikos vietai ir reikšmei baltistikoje. Straipsnyje apžvelgiami Kazimiero Būgos, Jānio Endzelīno, Algirdo Sabaliausko, Vladimiro Toporovo, Bonifaco Stundžios, Pietro Umberto Dinio ir kitų baltistų darbai.

ENReferring to a traditional ethnolinguistic background, literary Baltistics (comparative analysis of Lithuanian-Latvian literatures, the search for a common Baltic dimension at the poetic, semantic and other levels of literary pieces and similar research) is approached in the current article as a constituent part of general Baltistics, Baltic philology. The first, larger, section of the article dedicated to the whole of philological Baltistics, which is highly lingua-centric, deals with the following: how both literature and literary Baltistics are treated in the definitions of Baltistics and Baltic philology provided by linguists investigating the Baltic languages; how they are treated in generalising synthetic works on Baltistics written by linguists, and what place is allocated to them in journals and serial publications on Baltistics issued also mostly by linguists in Lithuania, Latvia and other countries of the world; what ways employed by linguists investigating the Baltic languages contribute the most to the dissemination, reflection, analysis of the literatures of the Balts. The second section is dedicated to the concepts of Baltistics, giving prominence to ethnocultural, folkloric, mythological and similar areas as well as to the place and significance of literature, literary Baltistics, in them. The article refers to works published by Kazimieras Būga, Jānis Endzelīns, Algirdas Sabaliauskas, Vladimir Toporov, Bonifacas Stundžia, Pietro Umberto Dini and other scholars investigating the field of Baltistics.