Bendratis lietuvių kaip antrojoje kalboje

LTGalvojant apie lietuviškai kaip antrąja kalba kalbančius užsieniečius viena pirmųjų iškylančių ypatybių yra perdėtas bendraties formos vartojimas ten, kur jos lietuviškai neturėtų būti. Remiantis bendra lietuvių kaip antrosios kalbos veiksmažodžio sistemos įsisavinimo analize buvo matyti, kad bendraties formos įsisavinimas iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik nekintantis: vos pradedantys kalbėti lietuviškai užsieniečiai bendraties formų vartoja panašų kiekį kaip ir pažengę kalbėtojai. Šiame straipsnyje išsamiai analizuojama, kaip lietuviškai kalbantys skirtingų kalbėjimo lygmenų užsieniečiai vartoja bendraties formą, kokiomis funkcijomis, kokiuose kontekstuose ir ar iš tiesų įsisavinimo raidoje nėra jokio pokyčio. Ištyrus tampa aišku, kad nepaisant kiekybinio bendraties formų vartojimo panašumo skirtingose įsisavinimo atmainose, vartojimas iš esmės pasikeičia kokybiškai. Negana to, paaiškėja, kad net ir bazinės atmainos kalbėtojai, dažnai bendraties formą vartojantys kaip pamatinę veiksmažodžio formą, taigi ir predikatui reikšti vietoje asmenuojamosios formos, niekada tokiu būdu nevartoja modalinių veiksmažodžių bendraties, o jų pasakymai, kuriuose bendraties forma vartojama pagal tikslinės lietuvių kalbos sistemą, yra kaip tik modalinių veiksmažodžių + bendraties konstrukcijos. Straipsnyje taip pat analizuojama, kokios, kada ir kaip pradedamos vartoti kitos konstrukcijos su bendratimi pobazinėje įsisavinimo atmainoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrosios kalbos įsisavinimas; Lietuvių kaip antroji kalba; Morfologijos įsisavinimas; Bendratis; Language acquisition; Lithuanian as a second language; Acquisition of morphology; Infinitive.

ENOne of the most apparent features characteristic of learners who speak Lithuanian as a second language is their overuse of infinitive forms where such forms should not be used in Lithuanian. The analysis of the general sequence of acquisition of the Lithuanian verb system shows that the infinitive was used nearly evenly through the whole acquisition process, i. e. learners who had just started to speak Lithuanian used about the same amount of infinitive forms as the more advanced speakers. This paper analyses in detail the use of the infinitive form by the learners at different levels of acquisition, what functions and in what contexts the infinitive form performs, as well as any changes in the development. The analysis makes it evident that despite the quantitative similarity of the use of the infinitive forms in different varieties of acquisition, the use changes fundamentally in quality. Moreover, it becomes clear that even the speakers of the basic variety, who often use the infinitive as the base form of the verb and therefore also as a predicate instead of a finite form, never use the infinitive of the modal verbs in this fashion and their utterances in which the infinitive is used according to the target Lithuanian language system employ the construction of modal verbs + infinitive. The paper also analyses what other constructions with the infinitive are used, when and in what way they start being used in the post-basic variety of acquisition. [From the publication]

• Can we repeat what we do not say in L2? / Jogilė Teresa Ramonaitė. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 164-182.
• Do I need want to speak? Foreigners in a “small” language country / Jogilė Teresa Ramonaitė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 1, p. 35-50.
• Sakytinės lietuvių kalbos iššūkiai: įvardžių variantai iš antrosios kalbos įsisavinimo perspektyvos / Jogilė Teresa Ramonaitė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (19 p.).