"Natural coordination" and the origin of the Lithuanian conjunction beĩ ‘and’

LTAnalizuojant jungtuko beĩ vartoseną XVI–XVII a. tekstuose jau seniai pastebėta, kad jo produktyvumas ir funkcijų įvairavimas yra susijęs su Mažosios Lietuvos autoriais (Palionis 1995). Einant rytų link jo vartosenos dažnumas sparčiai mažėja. Pvz., Daukšos Postilėje beĩ aptinkamas vos 12 kartų. Sirvydo Punktų sakymuose jo visiškai nėra. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad beĩ dabartinėje lietuvių kalboje yra Mažosios Lietuvos šnektų importas. Straipsnyje ginama tezė, kad beĩ atsirado prūsų ir lietuvių dvikalbėje aplinkoje, o išeities taškas buvo jungtuko bè ‘ir’ (pr. ‘und’) ir dalelytės ir (pr. ir ‘irgi’) susiliejimas, t. y. *be ir ‘ir taip pat’ >(po kontrakcijos) *beir >beĩ. Supaprastinimas *beir >beĩ įvyko dėl grupės VRR# (tiksliau, Vjr#) stokos lietuvių kalbos fonotaktikoje.

ENProductivity of the Lithuanian conjunction beĩ ‘and’, marker of so called „natural coordination”, is strictly connected to the area of Lithuania Minor (former East Prussia). Lithuanian beĩ comes from conflation of the common Baltic conjunction bè ‘and’ and an additive particle ir ‘also’. The conflated form *beir has been further reduced to beĩ in accordance with Lithuanian phonotactic rules that do not tolerate group VRR (V = Vocal, R = Resonant). There are some traces that suggest that Lithuanian beĩ ‘and’ came into existence in the bilingual, Old Prussian-Lithuanian environment.