LT1988 metais Atgimimas atvėrė kelią pilietinėms iniciatyvoms. Jos buvo lyg šaltiniai, upeliukai, kurie įtekėjo ir papildė didžiųjų permainų upę. Viena iš šios upės srovių - karių kapų tvarkymas. Okupacijos metais kario kapo sąvoka buvo iškreipta, kadangi siejosi su vienos valstybės karių kapais. Kitų valstybių karių kapai buvo palikti likimo valiai ir neprižiūrimi nyko savaime. 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė visų karių, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių kapus istorijos ir kultūros paminklais. Tuo pagrindu 1991 m. liepos mėn. Krašto apsaugos departamentas įsteigė valstybinę įmonę „Palikimas“, kuri pradėjo rūpintis karių kapais. Vėliau įstatai perregistruoti kaip ne pelno įmonės, kurios steigėjas - Paminklotvarkos departamentas. Knygoje išdėsčiau patirtį ir pastebėjimus tvarkant karių kapus 1988-1997 metais, atkurtos Lietuvos valstybės pirmąjį dešimtmetį. Tuo metu įmonės sąveika su savivaldybėmis užtikrino darbų sėkmę. Išplėtusi veiklą ir įgijusi patirties, įmonė „Palikimas“ ėmėsi ilgai laukto lietuvių karių kapų paieškos ir jų tvarkymo kitose valstybėse darbo. [...].Knygoje galima rasti medžiagos apie karybai ir kultūrai nusipelniusius asmenis: 1927 metais paskirtos Komisijos karių kapams tvarkyti narį majorą Petrą Jakštą, Dariaus-Girėno komiteto pirmininką lakūną Tomą Zauką, lietuvių eskadrilės skrydžio aplink Europą 1934 metais dalyvį aviacijos majorą Juozą Namiką. Pagal liudininkų pasakojimus ir remiantis kitais šaltiniais buvo rasti ir sutvarkyti jų kapai. Knygoje pasakojama apie sukurtą karių kapų informacinę sistemą ir suregistruotus karių kapus viename pasirinktame - Marijampolės - rajone. Taikant tokią karių kapų apskaitą, būtų galima organizuoti 6 kapų tvarkymo darbus planingai pagal priimtus prioritetus, o ne vadovaujantis emocijomis. Knygos turinį sudaro 12 skyrių. Kiekvienas skyrius - tai atskiras karinio paveldo objektas, kurį regeneruojant teko dalyvauti ar organizuoti darbus [Iš Pratarmės].