Liberalisierung, Diversifizierung, Resilienz: Der Umbau des litauischen Energiesektors
LTStraipsnis skirtas Lietuvos energetikos problemoms. Pažymima, kad didelę dalį energijos Lietuva importuoja, ir ilgus metus šalis buvo priklausoma nuo vieno tiekėjo: Rusijos. Teigiama, kad Lietuva už tai sumokėjo didelę finansinę ir politinę kainą: už naftą ir dujas Lietuva turėjo mokėti žymiai daugiau nei ES šalys. Konstatuojama, kad iki 2014 m. rudens Lietuva negalėjo įvykdyti energetikos sektoriaus reformos dėl trijų priežasčių: tai, kad energetikos pramonės ir politikos interesai buvo glaudžiai persipynę, todėl reformos iniciatoriams buvo sunku pasiekti realią pažangą. Antra, nebuvo politinės valios kartu su Latvija, Estija ir Lenkija plėtoti regionines energetinio saugumo iniciatyvas. Trečia, dėl finansinių apribojimų nebuvo įmanoma savarankiškai įgyvendinti brangių energijos tiekimo infrastruktūros projektų. Dėl visų šių priežasčių, anot autorės, žlugo perspektyvūs projektai, tokie kaip skystų dujų terminalo statyba Baltijos šalyse ar naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje. Pabrėžiama, kad pastaraisiais metais įvyko teigiamos permainos energetikos politikoje, ir šį naują etapą žymi trys požymiai: liberalizavimas, diversifikacija ir rezilencija. Konstatuojama, kad lyginant su kitomis sferomis išlieka sunkesnė padėtis padėtis elektros sektoriuje, nes nors elektros rinka taip pat buvo liberalizuota, Lietuva ir toliau lieka pažeidžiama, nes šalis yra labai priklausoma nuo elektros energijos importo. Teigiama, kad tik dvi linijos Lietuvą jungia su Šiaurės ir Vakarų Europos tinklais. Teigiama, kad elektrinių jungtys su Vakarų Europa pasidintų Lietuvos energetinį saugumą.
