Ritualinis kompleksas šiaurinėje Biržulio ežero pakrantėje: nuo mezolito iki istorinių laikų

LT1978–1993 metais autorius tyrinėjo akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietes, kapinynus, aukojimų vietas Biržulio ežero regione, Žemaičių aukštumoje (Telšių r.). Per tą laiką aptikta apie 60 archeologinių paminklų, 22 iš jų tyrinėti. Surasta daugiau nei 10 tūkstančių keramikos fragmentų, tūkstančiai titnago dirbinių, šimtai kaulo, rago, gintaro, akmens ir metalo dirbinių. Laboratoriniai rastos medžiagos tyrinėjimai tęsiami iki šiol. Autorius jau yra išleidęs dvi regiono akmens amžiui skirtas monografijas: „Donkalnio ir Spigino mezolito–neolito kapinynai“ (2012), „Biržulis II. Gintaras“ (2017), dešimtys mokslinių publikacijų lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis atspausdinta Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje.

ENIn Europe, several ritual complexes are well known – Stonehenge (Great Britain), Newgrange (Ireland), Alvastra (Sweden) – the origins of which date back to the Stone Age and their development comes to a halt in the Iron Age and the Christening of the E uropean nations. It seems that there were long-lived complexes in Lithuania as well, on the north shore of Biržuliai Lake. It consists of the Donkalnis burial ground, where there are traces of hearth sacrifices and nearby constructions, funerary pits, as well as Neolithic and Bronze Age villages, offering places, Stabakūlis field, Stabinė. O n the basis of archaeological, linguistic data and research of historical sources attempts are made to reconstruct this complex’s development from the mid-Mezolithic era to historical times. O nly a narrow, east-west oriented territory, 800 miles long, was studied, and here the aforementioned monuments were discovered. Based on studies of archaeological, toponymical and ancient written sources (holding donation acts from Samogitian bishops and their inventory from 1421–1662), it was noted that farther away from this complex, westward, 1,000 metres in distance, the development ranging from the Samogitian conversion (1413) and founding of the bishopric (1421).