[Šiapus ir anapus kordono : sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945-1991 m.]
LTRecenzijoje aptariamas Dariaus Juodžio veikalas „Šiapus ir anapus kordono. Sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945-1991 m.“ Pažymima, kad monografijoje nagrinėjama sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją. Konstatuojama, kad knygoje įvykiai aprašinėjami chronologiškai, remiantis išlikusia archyvine medžiaga, autoriui deklaruojant atsiribojimą nuo politizuoto įvykių vertinimo. Aptariamas chronologinis knygos suskirstymas į tris grupes: agresyvųjį periodą, stagnacinį periodą ir „perestroikos“ periodą. Aptariami kiekvieno laikotarpio pristatymai recenzuojamoje monografijoje. Tiriami KGB ir jo pirmtakų planai lietuvių emigracijos atžvilgiu ir jų įgyvendinimas, organizacinės veiklos laimėjimai bei trūkumai, informacijos rinkimas, agentūrinio tinklo formavimas, programinės ir dezinformacinės akcijos. Atkreipiamas dėmesys, kad knygos autorius tik išimtinais atvejais įvardina tikruosius agentų vardus, teigdamas, kad daugeliu atvejų vardai buvo koduojami, ir kartais sunku pasakyti, kuris dirbo agentu, kuris – informatoriumi. Pabrėžiama, kad kai kurie galėjo ir nežinoti, kad yra įrašyti į KGB sąrašus. Pažymima, kad lietuviais KGB struktūros domėjosi ne vien dėl politinio, bet ir idėjinio bei pramoninio šnipinėjimo. Atkreipiamas dėmesys į mintį, kad sovietams lietuviai kai kada tebuvo prieiga prie didesnių valstybių specialiųjų tarnybų, ir buvo įdomūs tik tiek, kiek palaikė ryšius su galingesnių valstybių žvalgybomis. Akcentuojamas faktografinės medžiagos gausumas, dėmesys sovietų saugumo kaip institucijos vietos valstybinėje sistemoje apibūdinimui.
