Development of the nursing profession in pre-war independent Lithuania (1918-1939) : a comparison between past and present

LTĮvadas. Remiantis istorinėmis žiniomis apie slaugos raidą Lietuvoje, galima tiksliau nustatyti šios profesijos ištakas bei įvertinti profesijos raidą lėmusius socialinius veiksnius. Tyrimo tikslas. Atskleisti esmines slaugytojų profesinės plėtotės kryptis ir pokyčius, vykusius tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, t. y. 1918–1939 m. To laikotarpio slaugos profesijos pokyčiai sugretinti ir palyginti su pastarųjų dešimtmečių pasiekimais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Rašytiniai šaltiniai, rasti bibliotekose, archyvuose ir slaugytojų mokyklose, analizuoti remiantis istorinio tyrimo metodologija. Tyrimo medžiagai naudoti dokumentai, žurnalai ir knygos, susijusios su slaugytojų rengimu bei praktika. Rezultatai. Tarpukario nepriklausomybės laikotarpiu slaugos profesija vystėsi ir, nepaisant tam tikrų politinių jėgų įtakos, profesinės savireguliacijos lygis buvo gana aukštas. Nors gydytojai vyrai buvo užėmę svarbiausius valdančius postus, slaugytojos Kazės Vitkauskienės karjera rodo, kad moterys taip pat gebėjo pakilti iki administravimo lygio. Slaugytojos siekė gerinti mokymo ir darbo sąlygas, diskutuodamos profesinių organizacijų vardu. 1935 m. jos aktyviai diskutavo sveikatos priežiūros klausimais vietiniu, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, siekdamos didesnio profesinio pripažinimo ir pažangos. Deja, didėjanti politinė įtampa Europoje 1935–1939 m. nutolino slaugytojų planus ir darbus dešimtmečiams. Išvados. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvos slauga sparčiai vystėsi ir rado bei įtvirtino savo vietą tarp Vakarų šalių. Istorinis tyrimas atskleidė slaugos profesijos vystymosi kryptis, kurios yra ir turi būti tęsiamos. Slaugos studentų mokymosi aplinka tapo labai gera, tačiau praktikuojančių slaugytojų darbo sąlygos turėtų būti palankesnės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis tyrimas; Palyginimas; Slauga; Tarpukario nepriklausomybės laikotarpis; Comparison; Historical; Historical inquiry; Inquiry; Lithuania; Nursing; Pre-war period of independence.

ENIntroduction. For Lithuanian nurses, knowledge of their own history should help them to better understand the origins of their discipline and the social and political forces that have shaped it. This article presents the evidence and discussion of changes in Lithuanian nursing that refl ected the pre-war period from 1918 to 1939, which was then compared and contrasted to the present. Methods. Historical inquiry was used to research and analyze written nursing history in Lithuanian libraries, archives, and smaller repositories. Research materials included documentary sources, books, and journals pertaining to nursing education and practice. Findings. Between World War I and World War II, the Lithuanian nursing profession grew and, with some political maneuvering, was able to run its own affairs. Although primarily male physicians were in positions of authority, the career of Kazė Vitkauskaitė indicates that women could rise to administrative levels. Nurses were striving to improve both their training and working conditions through verbal discussions and professional organizations. By 1935, Lithuanian nurses were active and able to discuss health care issues locally, nationally, and internationally. They continued to refi ne their profession and struggled for increased recognition. However, increasing political tension in Europe from 1935 to 1939 began to slowly encroach upon the activities and plans of Lithuanian nurses. Conclusions. Over the last decade, Lithuanian nursing has been rapidly evolving and racing to reclaim its place among nursing in Western countries. Historical inquiry revealed that several trends in asserting the nursing profession continue. While conditions for nursing students have improved, the working conditions for nurses are still suboptimal. [From the publication]