Ziemiaństwo polskie Kresów Północno-Wschodnich, 1864-1904 : działalność społeczno-gospodarcza

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Ziemiaństwo polskie Kresów Północno-Wschodnich, 1864-1904: działalność społeczno-gospodarcza
Publication Data:
Warszawa : Przegląd Wschodni, 2001.
Pages:
603 p
Series:
Bibliotheca Europae Orientalis; 21
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Wstęp — Obraz polskiego ziemiaństwa z Kresów Północno-Wschodnich w II połowie XIX wieku: Ziemiaństwo polskie i polski stan posiadania w dobie popowstaniowej; Pozycja społeczna ziemiaństwa; Kwestia ograniczoności obrotu ziemią i jej ekonomiczne konsekwencje — Mińskie Towarzystwo Rolnicze w latach 1876-1904: Statuty, struktura organizacyjna, majątek, sekcje i oddziały; Inne formy działalności Mińskiego Towarzystwa; Rolniczego w latach 1876-1904 — Pozostałe towarzystwa rolnicze i inne instytucje ziemiańskie z Kresów Północno-Wschodnich w latach 1876-1904: Witebskie Towarzystwo Rolnicze i powiatowe towarzystwa rolnicze w guberni witebskiej; Mohylewskie Towarzystwo Rolnicze i powiatowe towarzystwa rolnicze w guberni mohylewskiej; Grodzieńskie Towarzystwo Rolnicze, spółki rolnicze i powiatowe towarzystwa rolnicze w guberni grodzieńskiej; Wileńskie Towarzystwo Rolnicze; Kowieńskie Towarzystwo Rolnicze oraz inne towarzystwa i organizacje ziemiańskie w guberni kowieńskiej; Rosieńskie Towarzystwo Rolnicze i inne towarzystwa w powiecie rosieńskim — Postawy ziemiaństwa. Od kanonu wartości ku koncepcji poutycznej: Lata 1863-1897; Lata 1897-1904 — Zakończenie — Bibliografia — Spis tabel — Miary powierzchni, długości, wagi, objętości; ceny i płace — Indeks osobowy.
Keywords:
LT
19 amžius; Raseiniai; Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Dvarų kultūra / Manor culture; Žemėvalda / Agricultural holding.
Summary / Abstract:

LTMonografija parašyta autoriaus daktarinės disertacijos pagrindu, jos tekstą išplėtus ir papildžius. Darbe nagrinėjama lenkų dvarininkų teisinė, politinė ir ūkinė padėtis po 1863–1864 m. sukilimo, kaip ji egzistavo ir dalinai keitėsi iki 1904 m. imtinai lenkų vadinamuose „šiaurės rytų kresuose“, t. y. oficialiai vadinamajame „Šiaurės Vakarų krašte“, apėmusiame lietuvių-baltarusių žemes. Šis laikotarpis lenkų dvarininkams buvo sunkus, nes carinė valdžia siekė eliminuoti ūkine ir kultūrine prasme lenkų stambiųjų žemvaldžių įtaką, atimant iš jų iki tol turėtas ir politines administracines funkcijas. Tai siejosi taip pat su carizmo nutautinimo, valstiečių išbaudžiavinimo procesais. Dvarai tiriamoje socialinėje erdvėje buvo lenkiškumo, katalikybės ir vakarietiškos kultūros židiniai, kuriuose carizmas matė potencialų civilizacinį pavojų savo valdžios sistemai. Tokiomis sąlygomis lenkų dvarininkai, turėję ribotą veikimo laisvę, siekė prisitaikyti, išsaugoti bent dalinai savo buvusią įtaką, kovojo dėl situacijos pagerinimo. Būdami lojaliais valdžios atžvilgiu ir siekę kolektyviai veikti legaliu būdu jie iš esmės turėjo tik vieną organizacinės veiklos formą – reikštis per žemės ūkio draugijas, „įsikibus“ į turimą žemės nuosavybę. Dėl to monografijoje joms skiriamas pagrindinis dėmesys, atskirai nagrinėjant Minsko, Vitebsko, Mogiliovo, Gardino, Vilniaus, Kauno, Raseinių žemės ūkio draugijų veiklą, o taip pat su dvarininkais susijusias mažesnes žemės ūkio ir kredito organizacijas. Teisinė dvarininkų padėtis pagerėjo tik nuo 1905 m. bendromis Rusijos demokratizacijos sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Ekonominė istorija; Dvarininkai; Žemėvalda; Dvarininkų draugijos; 19 amžius; Visuomeninės organizacijos; Economic history; Landowners; Land management; Landowners' associations; 19th century; Public organizations.

ISBN:
8391490629
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/68691
Updated:
2020-12-13 16:34:26
Metrics:
Views: 58
Export: