2016 Lithuanian parliamentary elections: implicit and explicit attitudes of young adults toward the political parties

LTStraipsnyje tiriamos 18–24 metų rinkėjų dvilypės (išreikštos ir neišreikštos) nuostatos dėl Lietuvos politinių partijų kompetencijos, sąžiningumo ir lyderystės aspektais. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti šių nuostatų prognostinę reikšmę numatant sprendimą balsuoti 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Siekdami išmatuoti tyrimo dalyvių išreikštas ir neišreikštas nuostatas, prašėme jų atitinkamai užpildyti specialiai šiam tyrimui parengtą anketą ir atlikti Neišreikštų asociacijų testą. Gana nedidelė dalyvių politinė įvairovė – dauguma rinkėjų nurodė balsuosią už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (LRLS) arba Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – sudarė sąlygas išsamią duomenų analizę atlikti tik šių dviejų partijų atžvilgiu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad išreikštos rinkėjų nuostatos, palyginti su neišreikštomis, yra svarbesnės numatant sprendimą balsuoti 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Nustatėme, kad tiek teigiamos išreikštos, tiek teigiamos neišreikštos nuostatos dėl LRLS kompetencijos ir lyderystės prognozuoja rinkėjo sprendimą balsuoti už šią partiją (lyginamoji grupė – nebalsavusieji).Be to, nustatėme, kad teigiamos išreikštos ir teigiamos neišreikštos nuostatos dėl TS-LKD sąžiningumo prognozuoja rinkėjo sprendimą balsuoti už šią partiją (lyginamoji grupė – nebalsavusieji). Galima pridurti, kad teigiamos neišreikštos nuostatos dėl TS-LKD kompetencijos taip pat prognozuoja šį sprendimą. Galiausiai, mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad politinis išprusimas yra svarbus veiksnys, kuris, sąveikaudamas su išreikštomis nuostatomis, tam tikrais atvejais gali turėti įtakos rinkėjo apsisprendimo prognozei. Konkrečiai, nustatėme, kad kuo mažesnis rinkėjų politinis išprusimas, tuo didesnę prognostinę galią turi išreikštos nuostatos numatyti sprendimą balsuoti už TS-LKD (lyginamoji grupė – nebalsavusieji).

ENOur study is directed toward the examination of attitudinal grounds of political decision-making among young (≤ 24 years old) Lithuanian voters in the national parliamentary elections. The focus is on their attitudes regarding politically specific evaluative dimensions (competence, honesty and leadership). To estimate the prognostic values of explicit/implicit attitudes toward different Lithuanian political parties, we asked participants to fill out a questionnaire and to perform three sets of ST-IATs respectively. Due to the low voting diversity among participants, an elaborate data analysis could only be conducted regarding two Lithuanian parties: the Liberal Movement (LRLS) and Homeland Union – Lithuanian Christian Democrats (TS-LKD). The results of our study suggest that explicit attitudes are more important than implicit attitudes in predicting voting behavior. We found that positive explicit and positive implicit attitudes toward the LRLS competence and leadership, respectively, predicted the decision to vote for this party (reference group: non-voters). On the same note, our findings suggest that positive explicit and implicit attitudes toward the TS-LKD honesty predicted the decision to vote for this party (reference group: non-voters). Positive implicit attitudes toward the party’s competence also predicted this decision. Finally, we found that political sophistication was an important factor by only considering explicit attitudes toward TS-LKD. Namely, the increase of explicit attitudes’ prognostic power on the decision to vote for TS-LKD was associated with the decrease of voters’ political sophistication (reference group: non-voters).