Kirčiuotų balsių kiekybinės priešpriešos periferinėje Pelesos šnektoje

• Die Quantitativen Oppositionen der betonten Vokale in der peripheren Mundart von Pelesa
• Quantitative Oppositions of Stressed Vowels in the Peripheral Pelesa Dialect

LTPeriferinėse lietuvių šnektose (Dieveniškėse, Lazūnuose, Pelesoje ir kt.) pastebima nestabili ilgųjų nekirčiuotų balsių kiekybė. Toks nekirčiuotų balsių varijavimas dažniausiai siejamas su kaimyninių slavų šnektų, kuriose nėra ilgųjų-trumpųjų balsių priešpriešos, įtaka. Šiame straipsnyje bandoma nustatyti kirčiuoto vokalizmo kiekybės tendencijas Pelesos šnektoje ir rezultatus pagrįsti minimaliųjų porų statistine analize. Tyrimas atliktas 1999–2002 m. Duomenys imti iš lietuviškų žodžių, pabrėžiamąja intonacija ištartų dirbtinėse trumpose frazėse, realizuotose tos pačios informantės T. K.-Š. Kiekybinės priešpriešos statistikai įvertintos Studento kriterijumi. Pavienių pozicijų balsių kokybė apibūdinta remiantis spektrinės analizės metodu. Bendrinėje kalboje ir įvairiose tarmėse fiksuojamą kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių santykį, svyruojantį priklausomai nuo pakilimo ir priegaidės nuo 1,5 : 1 iki maždaug 2 : 1 Pelesos šnektoje atliepia santykis tarp uždarųjų balsių 0, 96 – 1,16 : 1 bei atvirųjų – 1,4 : 1. Tai liudija, kad šioje periferinėje šnektoje balsių trukmės priešpriešos degradacija įsivyrauja ne tik nekirčiuotuose, bet ir kirčiuotuose skiemenyse. Kiekybinių ypatybių pokyčiai (refonologizacija), lemiami kontaktų su slavų šnekta ir dvikalbystės, prasideda uždarųjų (aukštutinių) balsių klasėje – čia kiekybinį kontrastą ima reprezentuoti daugiausia nebe trukmė-kokybė, o tik kokybė.Reikšminiai žodžiai: Periferinė tarmė; Kirčiuotas skiemuo; Balsių kiekybė (trukmė); Balsių kokybė; Ilgasis-įtemptasis balsis; Trumpasis-neįtemptasis balsis; Atvirasis balsis; Refonologizacija.

ENAn unstable number of long unstressed vowels is noticed in peripheral Lithuanian dialects (Dieveniškės, Lazūnai, Pelesa, etc.). The variation of unstressed vowels is frequently related to the influence of neighbouring Slavonic dialects in which there is no opposition between short and long vowels. In the article the author tries to determine the qualitative tendencies of stressed vocalism in the Pelesa dialect and to ground the results on the statistical analysis of minimal pairs. The analysis was carried out in 1999–2002. Data was taken from Lithuanian words, pronounced with emphasising intonation in short artificial phrases by the same informant T. K.-Š. Quantitative oppositions were evaluated by the Student [29]criterion. The quality of vowels in separate positions was described according to the method of spectral analysis. The relation of long and short vowels in the standard language and various dialects that fluctuates from 1,5 : 1 to approximately 2 : 1 depending on the rise and accent corresponds to the relation 0, 96 – 1,16 : 1 of closed vowels and – 1,4 : 1 of open vowels. This shows that the degradation of opposition of the duration of vowels in this peripheral dialect exists not only in unstressed, but also in stressed syllables. Quantitative changes of features (rephonologization) [30]which are determined by contact with Slavonic dialects and bilingualism start in the group of closed (upper) vowels – here the quantitative contrast is mostly represented not by duration-quality, but only by quality. [prepared by DB