Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje

LTŽydų istorinė praeitis neaprėpiama, todėl ir apranga apima visą spektrą pasaulyje dėvėtų rūbų: nuo primityviausių įsivyniojamų apdarų pavidalų ligi sudėtingiausiai sukirptų daugiasluoksnių drabužių - toks istorinio žydų kostiumo kelias laike ir erdvėje. Įvairių tautų ir kraštų, kuriuose per keturis tūkstantmečius gyveno žydų diasporos, rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai byloja, jog žydų kostiumas pamėgdžiojimo ir prisitaikymo keliu visuomet buvo tinkamai derinamas prie aplinkos, vietovės, klimato, vietinių papročių, pagaliau - mados reikalavimų, nors kiekvienas žydas visada galėjo pakartoti Abraomo žodžius: „Esu svetimšalis ir ateivis, gyvenantis tarp jūsų“ (1,14). Anot kostiumologo Jameso Lavera, laikas visuomet triumfuoja prieš vietos tironiją, ir tai įrodo, kad išimtinių ir neperžengiamų skirtumų aprangoje tarp tautų ir luomų nėra, o antrinius, neesminius, specialių pastangų dėka teįžvelgia tik kruopštūs tyrėjai (2, XVIII). Jam antrina C. Levi-Straussas, kurio nuomone, žmonių bendrabūvio sistemos nėra begalinės, jos niekada nekuria kažko visiškai naujo, - visa, ką jos gali, tai išskirti, išrinkti tam tikras kombinacijas iš idėjų visumos, kurias galima būtų susisteminti panašiai kaip Mendelejevo periodinę lentelę (3,17).Tad įvairų tautų aprangoje savo/svetimo santykis laike yra labai reliatyvus: tai, kas šiandien atrodo tolima ir „svetima“, kitados yra buvę „sava“. Akivaizdus šio reiškinio pavyzdys - persiška dėvėsenos sistema, pas mus virtusi „sarmatišku“ kostiumu, kuris ilgainiui transformavosi į „draudžiamą“ žydų apdarą. Istorinio žydų kostiumo tyrimas Lietuvos kostiumologijai yra tiek svarbus, kiek mes šiandien pripažįstame žydų etnokultūrinę bendruomenę savo bendrapiliečiais, sudariusiais ženklią dar daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų dalį. Ir net žlugus LDK, o modernėjantiems Lietuvos bajorams XVII-XIX a. sandūroje atsisakius vilkėti savą senąją istorinę rytietiškos pakraipos aprangą, vietinė žydų bendruomenė, priešindamasi imperiniams siekiams suniveliuoti žydų savitumą įvairiais šios dėvėsenos draudimais, ilgą laiką tebeišlaikė bendrą LDK istorinį kostiumą materialiniu jau savo identiteto simboliu.