Liudo Truikio "Don Kichotas" XX a. 4-jo dešimtmečio Lietuvos baleto scenografijos kontekste

LTStraipsnio tikslas - aptarti vienintelį scenografo Liudo Truikio kūrinį baletui - dekoracijas ir kostiumus Ludwigo Minkaus "Don Kichotui", pastatytam 1936 m. Valstybės teatre Kaune, ir remiantis istoriniu-chronologiniu bei lyginamuoju metodu nustatyti šio kūrinio vietą to meto baleto scenografijos bei dailininko kūrybos kontekste. L. Truikio "Don Kichotas" gerokai praturtino originalios lietuviškos scenografijos stilistinį peizažą, kurį iki tol formavo Adomas Galdikas, Stasys Ušinskis ir Telesforas Kulikauskas. Paties Liudo Truikio kūrybos kontekste "Don Kichotas" turėtų būti vertinamas kaip vienas iš XX a. 3-4 dešimtmečių dailininko kūrybai būdingų ieškojimų, priartinęs jo scenovaizdžių stilistinę kalbą prie muzikos ir plastikos sintezės idėjos įgyvendinimo. "Don Kichoto" scenografijos formų aiškumas, ritmiškumas, muzikalumas, kolorito kontrastingumas ir atskiri sprendimai - pavyzdžiui, vieno ir to paties struktūrinio motyvo pasikartojimas visuose spektaklio veiksmuose, portalo šonų dalijimas horizontaliais kontrastingų spalvų frizais - buvo išplėtoti bei ištobulinti vėlesniuose dailininko darbuose.Reikšminiai žodžiai: "Don Kichotas"; Baletas; Scenografija; Valstybės teatras Kaune; Liudas Truikys; "Don Quixote"; Ballet; Scenography; State Theatre in Kaunas.

ENThe article focuses on the sole piece of work for ballet by Liudas Truikys, namely the scenery and costumes for Ludwig Minkus’ ballet Don Quichote staged in the State Theatre in 1936 in Kaunas. This play enlarged the picture of original Lithuanian scenography which was formed by Adomas Galdikas, Stasys Ušinskis and Telesforas Kulikauskas. In the context of Truikys‘creation, Don Quichote reflects the searches of the artist characteristic to his work of the 1920s and 1930s, which brought the artist’s stylistic language nearer to the implementation of the idea of the synthesis of music and plastic art. The features of Don Quichote such as the lucidity of scenographic forms, rhythm, musicality, contrasting colouring, individual solutions (for instance, the repetition of one and the same structural motif an all acts of the play or the division of the portal sides into horizontal friezes in contrasting colours) were developed and perfected by the artist in his later works. [From the publication]