Sociologinės, antropologinės perspektyvos į interjerą poreikis dizaino edukacijoje
LTInterjero dizainerių kuriamos erdvės gali būti sėkmingos arba ne, vertinant ne vien jų estetiką ar siaurai suprantamą funkcionalumą. Interjerai yra erdvinės struktūros, praplečiančios ir ribojančios žmonių veiklą, įkūnijančios socialinius vaidmenis ir santykius, perteikiančios socialinių vertybių sistemas, kuriančios prieraišumo prie vietos jausmą. Šie apibūdinimai gali būti analizuojami, pasitelkiant socialinių mokslų suteikiamas kompetencijas. Interjerų kaip socioerdvinių santykių sistemų pobūdis kelia poreikį formuoti dizainerių supratimą apie tai, kaip veikia erdvė – socioerdvinė visuma, kaip interjerai tampa socialinius santykius formuojančiomis prasminėmis sistemomis, nebūtinai tai darančiomis ta linkme, kurią numatė erdvės kūrėjas. Tai kelia poreikį ugdyti ne tik technines bei estetines, bet ir socialines bei analitines dizainerių kompetencijas. Todėl straipsnyje akcentuoju sociologinės, antropologinės perspektyvos į interjero kūrimą poreikį. Tam suformuluoju sociologine, antropologine erdvės samprata grįstą erdvės analizės koncepcinį karkasą interjero dizaino kontekste, siedama Henri Lefebvre, Michel de Certeau erdvės sampratas, erdvės sintaksės ir fenomenologinę perspektyvą ir pabrėždama socialinių daikto reikšmių interjere visetą. Straipsnyje pritariu pozicijai, jog interjero dizaineriai, erdvės specialistai, savo profesinę veiklą turi suvokti kaip profesionalo ir tarpininko pozicijos užėmimą, atsižvelgdami į interjero kaip socialiai transformuojamo pobūdį ir socialiai transformuojantį interjero poveikį.
ENIn this article I outline the need for the inclusion of sociological-anthropological perspective on space in the education of interior designers. I base my suggested understanding of space and suggestion for the analytical approaches towards it on the conceptions of Henri Lefebvre, Michel de Certeau, space syntax, phenomenology and the social meanings of things. These perspectives provide different angles how to approach interior as space. In the article I suggest that the interior designers should be understood as professionals of space and mediators, taking into account the transformative aspects of interiors: as creating basis for spatial practises, but also as potentially transformed by their users.
