Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai

Link to:
Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos / Books
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai
Alternative Title:
Art creation in the Kaunas ghetto: issues of the representation of reality
Publication Data:
Kaunas : Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2025.
Pages:
331 p
Contents:
Pratarmė / Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys — Padėkos — Kauno getas: laiko juosta — Kauno getas: supratimo iššūkiai ir istorija / Nerijus Šepetys — Kauno geto gyvenimo tikrovė / Nerijus Šepetys — Dailė ir tikrovės reprezentacija Kauno gete / Giedrė Jankevičiūtė — Kauno geto dailininkai: Peter (Fritz) Gadiel Jokūbas Lipšicas / Jacob Lipschitz Esther Lurie Josef Schlesinger / Giedrė Jankevičiūtė — Parodos eksponatų katalogas — Priedai: Dokumentiniai šaltiniai.Introduction / Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys — Acknowledgements — The Kaunas Ghetto: Timeline — The Kaunas Ghetto: Challenges of Understanding and History / Nerijus Šepetys — Reality of the Kaunas Ghetto / Nerijus Šepetys — Art and the Representation of Reality in the Kaunas Ghetto / Giedrė Jankevičiūtė — Artists of the Kaunas Ghetto: Peter (Fritz) Gadiel Jokūbas Lipšicas / Jacob Lipschitz Esther Lurie Josef Schlesinger / Giedrė Jankevičiūtė — Catalogue of the Exhibits — Appendix: Documental Sources.
Summary / Abstract:

LTKauno geto istorija tebėra maudžianti, nesurandėjusi ir dėl to ramybės šių laikų žmonėms neduodanti mūsų istorijos žaizda. Būtent tas maudžiantis nerimas pramaišiui su akademiniu smalsumu ir paskatino mus susivienyti bendram tyrimui, kuris, kaip tikėjomės, padės atsakyti į bent dalį iki šiol neatsakytų arba abejonių keliančių klausimų apie Holokaustą Lietuvoje ir konkrečiai Kaune. Pasirinkome geto tikrovės reprezentacijos, pirmiausia vizualinės reprezentacijos aspek tą, nes mūsų klausimų didžiausias spiečius telkėsi aplink gete sukurtus dailės kūrinius. [...] Derinome kelias veiklos kryptis: istoriografijos ir šaltinių kritines studijas, artefaktų paiešką ir tyrimus, telkėme ir interpretavome faktus, leidžiančius bent kiek nuodugniau rekonstruoti Kauno gete kalėjusių dailininkų gyvenimo istorijas. [...] Pirminis rūpestis buvo išsiaiškinti, rekonstruoti, kaip dailės kūriniai apskritai atsirasdavo ir funkcionavo Kauno gete, suprasti jų reikšmę geto tikrovės „įamžinimui“ ir reprezentacijai, galimus tos reikšmės pokyčius po karo. Į ką orientuotasi, užsakant kūrinius dailininkams: į amžininkus ar į ateities kartas? Kodėl Seniūnų taryba užsakymui fiksuoti geto gyvenimą pasirinko tik keturis (Peter Gadiel, Jokūbas Lipšicas, Esther Lurie, Josef Schlesinger) iš keliolikos įkalintų ir pirmas žudynių bangas atlaikiusių dailinink(i)ų? Ką žinome ir ko ne apie geto dailės korpusą, kokia dalis jo išliko? Kodėl išpopuliarėjo Esther Lurie jau po karo sukurtos anuomet pražuvusių ar dingusių jos kūrinių replikos, nors estetiniu požiūriu tai neypatingi kūriniai, o jų dokumentiškumas pažeistas? [p. 7-8].

ENThe history of the Kaunas Ghetto remains a raw and unsettling wound in our collective memory. It is this painful unease, combined with an academic curiosity, that compelled us to come together for a joint study. Our aim was to address at least some of the unresolved or ambiguous questions surrounding the Holocaust in Lithuania, and specifically, in Kaunas. We chose to focus on the representation of the ghetto life – especially its visual representation – because the majority of our questions revolved around the works of art created in the ghetto. [...] Our research combined several areas of activity: critical analysis of historiography and sources, discovery and study of artifacts, and the collection and interpretation of facts that allowed us to reconstruct, in greater depth, the life stories of the artists imprisoned in the Kaunas Ghetto. [...] Our primary goal was to investigate and reconstruct the ways, in which the works of art were created and functioned in the Kaunas Ghetto. We sought to understand their significance in “perpetuating” and representing the ghetto life, as well as the evolution of their meaning after the war. What was the intended audience for these commissioned works – contemporaries or future generations? Why did the Council of Elders select only four artists – Peter Gadiel, Jacob Lipschitz, Esther Lurie, and Josef Schlesinger – out of the dozen or so who had survived the initial waves of killings? [p. 7-8].

ISBN:
9786098234459
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/68423
Updated:
2026-10-26 13:52:22
Metrics:
Views: 5
Export: