Neįvykęs referendumas dėl Konstitucijos keitimo 1927-1928 m. : viena galima nesėkmės paaiškinimo versija

LTStraipsnyje aptariama pirmojo XX amžiuje neįvykusio referendumo charakteristika, paliudijusi komplikuotą vykdomosios valdžios ir visuomenės santykį minimos akcijos atžvilgiu. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija nustatė referendumo galimybę, kuria, spėtina, artimojoje perspektyvoje nesitikėta pasinaudoti. Vis dėlto po 1926 m. gruodžio 17 d. naujai susiklosčius politinėms realijoms, referendumo idėja „ištraukta iš stalčiaus“, siekiant galimos Konstitucijos reformos įgyvendinimo. Dominuojančių politinių jėgų vizijoje referendumo idėja įgavo skirtingus vertės pavidalus. Apskričių viršininkų susirašinėjimo su Vidaus reikalų ministerija dėl rengiamo referendumo analizė paliudijo skirtingas visuomenės nuomones ir reakcijas. Jų vertinimo prognozė siuntė neužtikrintą signalą referendumo sumanytojams dėl laukiamų palankių balsavimo rezultatų. Galimas nepalankus visuomenės apsisprendimas galėjo tapti viena iš priežasčių, lėmusių valdančiųjų atsitraukimą nuo referendumo įgyvendinimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apskričių viršininkų pranešimai; Konstitucija; Konstitucinė reforma; Lietuvos Valstybės Konstitucija 1922 m.; Referendumas; Reforma; Seimo paleidimas; Seimo paleidimas 1927 m.; Constitution; Dissolution of the Seimas 1927; Lithuanian State Constitution 1922; Parliament dismiss; Referendum; Reform; The constitutional reform; The district heads' correspondence.

ENThe article discusses the characteristic of the first failed referendum of the 20th century, which testified to complicated relations between the executive power and society inrespect of the above-mentioned campaign. The 1922 Constitution of Lithuania provided for the possibility of holding a referendum. However, this possibility was unlikely to be made use of in the immediate future. Nonetheless, in the new political realities that formed after 17 December 1926, the idea of the referendum “was pulled out of the drawer” seeking to implement the possible reform of the Constitution. The idea of the referendum acquired different shapes of value in the vision of the prevailing political forces. The analysis of the correspondence between the county governor sand the Ministry of the Interior on the issues of the referendum revealed different opinions and reactions of society with respect to the campaign being organized. The study of the public mood testified to the significance of certain external influences (political parties, the clergy), certain precedents of collective-political awareness that have formed (right is mand leftism of individual public groups), the feeling of insecurity, indecisiveness which was sometimes permeated with both the signofphobia and that of absenteeism. The forecast of the irassessment sentanin secure signal to the initiators of the referendumas to the expected favourable voting results. Possibly unfavourableselfdetermination of society could have become one of the reasons that determined the withdrawal of the ruling forces from the irintention to conduct the referendum. As the ruling majority feared to make a misstep, mostlikely it was decided to prevent the society itself from “erring” either. It is supposed that, alongside other possible hindrances, preliminary self-determination of the society could have become a constituent part of the “failure” of the referendum. [From the publication]