LTPo paskutiniųjų Europos Sąjungos plėtros bangų, ES kaimynėmis rytuose tapo Ukraina, Baltarusija ir Moldova. Po 2004 m. Oranžinės revoliucijos Ukrainoje ši geopolitinė erdvė nuo kitų valstybių, kurių atžvilgiu ES įgyvendina Europos kaimynystės politika, išsiskyrė savo ypatingumu. Studijos autoriai teigia, kad tik visapusiškos narystės ES politika turėtų būti taikoma Ukrainos, Moldovos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir Baltarusijos atžvilgiu. Šių trijų valstybių integracija – esminis ES interesas tiek jos Rytų politikai, tiek fundamentaliems integracijos tikslams: europietiškų vertybių sklaidai, kontinento saugumui ir gerovei. Studijoje analizuojama ES politika naujų kaimynų atžvilgiu. Analizės dėmesio centre – trijų ES rytinių valstybių-narių (Suomijos, Lietuvos ir Lenkijos), kurios buvo ypatingai aktyvios ES Rytų politikoje, užsienio politikos perspektyvos. Tyrime gretinamos Suomijos Šiaurės Dimensijos iniciatyva, Lenkijos ir Lietuvos santykių su Rytų kaimynėmis patirtys, o taip pat pateikiama eventuali, bendra ES šiaurinių ir rytinių valstybių-narių dienotvarkė Rytų kaimynystės klausimais. Studijoje taip pat pabrėžiamas Vokietijos vaidmuo ES Rytų politikoje bei atviro ES - Rusijos dialogo kaimynų atžvilgiu svarba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos politika; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Ukraina (Ukraine); UE policy; Baltarusija (Belarus).
ENAfter the recent waves of EU enlargement, the EU's neighbours in the East have become Ukraine, Belarus, and Moldova. After the 2004 Orange Revolution in Ukraine, this geopolitical space differed from other countries in respect to which the EU conducted a neighbourhood policy. The authors of the study claim that only the policy of the all-encompassing EU membership has to be applied to Ukraine, Moldova, and, in the long-term perspective, to Belarus. The integration of these two countries is an essential EU interest in respect to the EU Eastern policy as well as the fundamental goals of integration: development of the European values, security, and well-being of the continent. The study analyzes EU policy with respect to the new neighbours. The focus of the analysis is the foreign policy perspective of the three Eastern EU member states (Finland, Lithuania, and Poland) which were particularly active in EU Eastern policy. The research compares Finland's Northern Dimension initiative, the experience of Poland and Lithuania in relations with Eastern neighbours, and also provides an eventual common agenda for the EU Northern and Eastern member states relation to the Eastern neighbourhood issues. The study also stresses the role of Germany in EU Eastern policy and the importance of an open EU-Russia dialogue vis-à-vis with the neighbours.