Swedish and Lithuanian employed women's subjective well-being

LTStraipsnyje nagrinėjami subjektyvios gerovės bei jos sąsajų su sociodemografiniais veiksniais nacionaliniai skirtumai. Ištirtos vidutinio amžiaus dirbančios Švedijos (N = 316) ir Lietuvos (N = 308) moterys. Švedžių moterų grupėje kiekvienas subjektyvios gerovės komponentas buvo įvertintas statistiškai reikšmingai aukščiau nei lietuvių moterų, išskyrus išorinį pasitenkinimą darbu. Švedijos imtyje didžiausi vidurkių skirtumai tarp skirtingų sociodemografinių grupių gauti vertinant bendrą pasitenkinimą gyvenimu tarp ištekėjusių/su partneriu gyvenančių moterų ir vienišų moterų, ir tarp moterų, turinčių bent vieną vaiką, ir neturinčių vaikų. Lietuvos imtyje didžiausi skirtumai lyginant visus subjektyvios gerovės komponentus rasti tarp moterų su aukštu ir žemu išsilavinimu/pajamomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Subjektyvi gerovė; Gerovė; Sociodemografiniai veiksniai; Dirbanti moteris; Subjective well-being; Well-being; Socio-demografic factors; Employed women.

ENNational differences in subjective well-being (SWB) and relationships between SWB and socio-demographic factors were investigated in samples of middle-aged employed Swedish (N = 316) and Lithuanian (N = 308) women. The results showed that the Swedish women scored significantly higher on each SWB component than their counterparts in Lithuania, except in extrinsic job satisfaction. For the Swedish sample, the largest mean differences between different socio-demographic groups were found for global life satisfaction between married/co-habiting and single women and between women who had at least one child and those without children. For the Lithuanian sample, the largest differences in all SWB components were found between women characterised by high or low education/income. [From the publication]