LTStraipsnyje yra pristatomi trys Jono Meko filmo Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą skaitymo būdai, plėtojami remiantis kūriniui būdingomis laikiškumo formomis. Pirmasis perskaitymas artimas semiotiniam metodui. Čia dėmesys sutelkiamas į priešpriešas, aptinkamas užkadriniame Meko skaitomame tekste. Šio skaitymo metu yra suskliaudžiama didžioji dalis likusių filmo elementų, todėl tai – ribočiausias iš trijų perskaitymų. Antrasis perskaitymas yra psichoanalitinis. Iš esmės tai bandymas Meko filmui pritaikyti Jeffrey’o Pragerio teoriją, kuria siekiama apibūdinti psichologinės traumos, individualios laiko pajautos ir vadinamosios kompensuojamosios bendruomenės ryšius. Tokia interpretacija žiūrovui pateikia vieną iš galimybių, kaip susieti filmo pasakotojo aprašomą patirtį prieš, per ir po Antrojo pasaulinio karo su laikine kūrinio struktūra, be to, numato galimą paties žiūrovo padėtį filmo kūrimo procese. Trečiasis ir paskutinis perskaitymas yra chronotopinis. Šiuo atveju yra remiamasi Michailo Bachtino pasiūlytu metodu, kai laikiniai kūrinio aspektai nagrinėjami neatsiejant nuo erdvinių. Toks skaitymo būdas sudaro sąlygas konceptualizuoti pagrindinius pasaulėvaizdžius, atpažįstamus Prisiminimuose iš kelionės į Lietuvą. Visos šios prieigos yra pabrėžtinai dalinės ir subjektyvios. Straipsnyje pristatomi perskaitymai nepretenduoja išsemti visuminės filmo prasmės nei po vieną, nei visi drauge. Autoriaus tikslas – parodyti laikiškumo pavidalų daugį ir svarbą Meko filme, pateikti galimas traktavimo gaires. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Filmas; Filmas "Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą"; Jonas Mekas; Semiotika; Šiuolaikinis menas; Contemporary art; Film; Film "Reminiscences of a Journey to Lithuania"; Jonas Mekas; Lithuania; Memory; Semiotics.