Tarp Lietuvos ir DP stovyklų: sunki naujo gyvenimo pradžia

LTRecenzijoje aptariama Jono Vaičenonio sudaryta Justino Juozo Mašioto knyga „Nuo Vaitiškių iki Augsburgo: karo meto atsiminimai“ (Kaunas, 2012 m.) ir Alfonso Jurskio knyga „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!.. Dienoraščiai (1944–1948)“ (Kaunas, 2012). Kurį laiką pasirodydavo daugiausia mokslinės studijos, nagrinėjančios vieną ar kitą pabėgėlių gyvenimo aspektą, bet daugiausiai dėmesio skirta DP stovykloms. Recenzuojamos knygos – išimtis, leidusios į DP stovyklų laikotarpį pažvelgti tarsi iš vidaus, sužinoti daugiau apie pasitraukimo iš Lietuvos patirtis ir įsikūrimą pabėgėlių stovyklose bei svečiose šalyse. Abi knygos labai panašios, tačiau kartu ir labai skirtingos: A. Jurskio atsiminimai parašyti kasdienio dienoraščio forma, o J. Mašioto atsiminimai suskirstyti ne dienų, bet svarbesnių įvykių, dažniausiai pagal kilnojimosi iš vienos vietos į kitą seką. Knygose įvykiai aprašomi patraukliai, daug dėmesio skiriama įdomioms detalėms ar patirtims. Abi šios atsiminimų knygos pasižymi aukštu patriotizmo suvokimo lygiu – veikiausiai todėl, kad jų autoriai buvo Lietuvos kariuomenės karininkai. Knygos puikiai atskleidžia pabėgėlių, pasitraukusių iš Lietuvos 1944-aisiais sudėtingą dvasinę ir materialinę būklę, gyvenant visiškoje nežinioje dėl savo ir dėl Lietuvos ateities. Recenzento nuomone, šias knygas perskaityti reikėtų visiems tiems, kurie mano, kad į Vakarus pasitraukę lietuviai gyveno labai patogiai ir turtingai.