Kaip pažintys virsta ekonominiu kapitalu: blato tinklų struktūrinės charakteristikos

LTŠis straipsnis skirtas išsiaiškinti kaip veikė blato ryšiai, kaip plačiai jie buvo paplitę ir kokiu pagrindu mezgėsi. Keltas klausimas, ar šiais ryšiais besinaudoję asmenys siekė sukurti kuo daugiau ryšių su kuo tolimesniais pažįstamais ir taip gauti kuo daugiau deficitinių prekių, ar dalinimasis deficitinėmis prekėmis vyko tik artimų ir patikimų žmonių ratuose, taip pat domėtasi, ar sovietinė visuomenė gali būti vertinama kaip platus pažinčių tinklas, kurio nariai neša vienas kitam ekonominę naudą. Straipsnyje taip pat mėginama įvertinti, ar blato tinklai padarė įtakos šiandienos visuomenei, išsiaiškinti, kaip blatas veikė žmonių materialinę gerovę, ir kiek pasitikėjimas buvo svarbus blato tinklų formavimuisi ir tolimesniam jų likimui po nepriklausomybės atkūrimo. Atliktas tyrimas parodė, jog nepaisant sovietinės ideologijos apie lygybę ir nevartotojiškumą, iš tiesų visuomenė buvo diferencijuota, ir blatas leido didžiajai daliai neprivilegijuotų piliečių patenkinti savo vartotojiškus poreikius. Išsiaiškinta, jog Lietuvos blato tinklai mezgėsi stiprių ryšių tarp giminių ir draugų principu, ir dažniausiai vieni kitiems deficitinėmis prekėmis apsirūpinti padėjo tik artimi žmonės, tačiau silpni ryšiai (kaimynai, bendradarbiai) taip pat buvo svarbūs blato tinklų egzistavimui. Padaryta išvada, jog blato tinklai generavo „blogąjį“ socialinį kapitalą, kadangi buvo orientuoti tik į savo pačių ir artimųjų poreikių tenkinimą viešosios gerovės sąskaita, dėl ko nukentėjo pasitikėjimas vieni kitais ir esminės žmogiškosios vertybės.