Lietuviškosios nomenklatūros tinklai ir partikuliarizmas prie Petro Griškevičiaus (1974-1987)

LTNomenklatūros tinklų pobūdis leidžia giliau pažvelgti į sovietinėje imperijoje egzistavusius Kremliaus ir periferijos santykius, analizuoti respublikų nomenklatūrų vietą ir reikšmę SSRS valdyme, aptarti partikuliarizmo ir tautinio komunizmo raidą. Partikuliarizmo samprata yra labai plati, apimanti lokalumo raišką, jo sambūvį su universalizmu, bet dažniausiai – priešpriešą jam. Partikuliarizmo motyvai galėjo būti ir klienteliniai-klaniniai, ir korporatyviniai, išreiškiantys tuometinės respublikos interesus. Lietuviškosios nomenklatūros partikuliarizmo tyrime dėmesys sutelkiamas į LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus valdymą (1974–1987) ir jo personalinį tinklą. Skirtingai nei jo pirmtako Antano Sniečkaus, Griškevičiaus asmenybė ir laikotarpis nesulaukė išsamesnių tyrimų. Tyrimo problematika leidžia išplėsti santykių nomenklatūroje vaizdą, kai nomenklatūra atsiskleidžia ne vien kaip tam tikrų pareigybių sąrašas, o ir kaip sudėtinga pirmojo sekretoriaus klano sąveika su profesiniais klanais, pasireiškusi šakiniuose segmentuose, veikiama ir funkcionierių lojalumo pirmajam sekretoriui, ir tarpusavio horizontalių santykių, ir profesinio funkcionalizmo. Funkcinio tinklo poreikis buvo stiprus dėl menko sovietų Lietuvos lyderio statuso sąjunginėje biurokratinėje sistemoje. Sovietinė etninė federacija lėmė vietos nomenklatūrų partikuliaristines tendencijas, savo politine trauka stipresnes už asmens kūrybinę programą.