Slaptųjų tinklų topografija, savilaidos sėkmės sociologinės prielaidos

LTKaip sukurti slaptą organizaciją? Kaip ji turėtų atrodyti, kad jos neaptiktų valdžia ir kad ji galėtų efektyviai veikti? Toks klausimas kilo visiems, kurie sovietmečiu buvo nusiteikę imtis akivaizdžios kovos prieš sistemą. Nors rimtai veiklai nusiteikę pogrindininkai ir mąstė, kokia turėtų būti optimali slaptos organizacijos struktūra, labai retai kada jų pastangos duodavo vaisių. Vis dėlto nuo XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje pradėjo plėstis veikla, sukėlusi itin daug problemų režimui – periodinė pogrindžio savilaida. Neviešai plintantys savilaidos leidiniai buvo įrodymas, kad egzistuoja reali opozicija sistemai. Pogrindžio leidėjų komandą galima laikyti slapta organizacija – turinčią aiškų tikslą, apčiuopiamą veiklos rezultatą, realius veiklą vykdančius žmones ir jų tarpusavio ryšius. Tyrime keliamas klausimas – kaip buvo suorganizuoti skirtingų pogrindžio leidinių leidėjų tinklai ir kas lėmė skirtingą šių leidinių sėkmę? Tyrime pasitelkiama slaptųjų organizacijų teorija ir socialinių tinklų analizės metodas. Iš pradžių apžvelgiamos slaptųjų tinklų teorijos įžvalgos apie tai, kokia tinklo struktūra geriausiai gali padėti organizacijoms išlikti nematomoms ir kartu leistų efektyviai veikti. Vėliau, bendrais bruožais aptariama Lietuvos pogrindžio spaudos erdvė, paaiškinama, kodėl detalesnei analizei pasirinkti būtent tokie leidiniai. Po to aptariamas kiekvienas jų atskirai, daugiausia dėmesio skiriant Kronikos fenomenui. Apibendrinime aptariami kiekybiniai skaičiavimai ir mėginama nusakyti sėkmingos pogrindžio tinklų veiklos prielaidas.