Išlaisvinti fotografą
LTStraipsnyje nagrinėjami filosofiniai fotografijos aspektai. Akcentuojama, kad fotografai nėra prekę kuriantys darbininkai, jie kuria simbolius, ir ši funkcija fotografiją vienija su kitomis meno rūšimis, skirtumas tik tas, kad fotografas priklausomas nuo fotoaparato. Pabrėžiama, kad Lietuvoje filosofijos ir forografijos santykius savaip nušvietė A. Šliogeris, įvesdamas fotosofijos terminą. Pabrėžiama, kad kaip filosofija atranda paslaptį kasdieniuose dalykuose, be atvangos kelia ir nagrinėja klausimus, nesuvokiamus ir kartais net komiškus daugeliui žmonių, taip ir prie akies pakeltas fotoaparatas pakeičia kasdienį, instrumentinį santykį su pasauliu ir iš anoniminės kasdienybės išskiria konkrečius daiktus. Konstatuojama, kad fotosofija, kaip ir filosofija, yra tam tikra nuostaba, išminties siekis, filosofijoje išryškėjantis tekstiniame arba kalbiniame šviesovaizdyje – atvaizdo lygmenyje. Konstatuojama, kad fotomenininkui svarbiausias ne šviesos piešiamo atvaizdo tikslumas, bet jo panaudojimas kaip įrankio įgyvendinti idėjai, kuriai tikrovės sučiupimo nepakanka, svarbiausia - užčiuopti aplink slypinčias esmes jų nesumenkinant ir neįkalinant. Reziumuojama, kad filosofai kuria konceptus, prieinamus per jų tekstus, fotografai – simbolius, atrandamus techniniuose atvaizduose; ir pirmieji, ir antrieji reikalauja intelektualinės pastangos ir įžvalgumo ir iš juos kuriančiojo, ir iš skaitančiojo – tai skirtingi, tačiau lygiaverčiai laisvo žmogaus būdai pažinti pasaulį.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Fotoaparatas; Fotografija; Fotografijos filosofija; Simbolis; Šviesa, mąstymas, stebėjimas; Camera; Contemplation; Light; Observation; Philosophy; Photography; Photography philosophy; Symbol.
