Laiko sąšaukos vaizdų akiračiuose
LTStraipsnyje aptariama dailininkės Vijos Tarabildienės kūryba, kuri išsiskiria harmonijos, vilties paieškomis. Žvelgdama į praeitį kaip į istorijos vyksmą, menininkė tarsi vykdo kilnią atnašavimo misiją. Vaikščiojimas atminties takais Vijai kelia nuolatinį istorijos pažinimo troškulį. Daugiareikšmiai pasakojimai, istorinė reiškinių identifikacija – lyg dialogas, išsakant būsenas, globalines nuojautas. Kultūrinio paveldo gijos, archajinių ir rašytinių klodų atspindžiai, specifinė žmogiškojo buvimo pasaulyje analizė – tai V. Tarabildienės pajautų trajektorija. Lietuviško meno panoramoje pasirodęs Aistės Tarabildienės apipavidalintas leidinys „Vija Tarabildienė: tapatybės mozaika“ – apima akvareles ir piešinius, menotyrininkų įžvalgas, biografines nuotraukas. Atsivėrusi Europa akino architektūros ir meno lobynais, tačiau nė viename krašte dailininkė nejuto tiek sakralumo ženklų kaip gimtojoje Lietuvoje. Vaizduotėje formavosi vizijų kontūrai – nuo Mažosios Lietuvos, pagonybės laikų, nuo savo sodybos slenksčio, šulinio svirties, dar tebegirdimo protėvių žingsnių aido turėjo prasidėti dialogai su praeitimi ir dabartimi. Popieriaus lakštuose ryškėjo apmąstymų punktyrai, sugrįžę į kūrybą legendomis apipintais mitų takais, baltiškųjų reliktų gelmėmis, žemaitiškų poringių ir giesmių lobynu. Krikščioniškieji prasmių kriterijai kaitaliojasi su autentiškais išgyvenimais, pinasi su tautos lemties syvais. Mąstydama apie konceptualius polius – dabartį ir praeitį, dvasią ir materiją, vertybių reinkarnaciją, Vija Tarabildienė kuria pasaulį, kupiną vilties ženklų.Reikšminiai žodžiai: Akvarelė; Biografija; Dailininkė; Meno kūriniai; Skulptūra; Tapyba; Tapytojai; Vija Tarabildienė; Artist; Biography; Painters; Painting; Sculpture; Vija Tarabildienė; Watercolour.
