LTStraipsnyje bandoma nusakyti, kur link šiuolaikiniame pasaulyje krypsta istorinė estetinės recepcijos evoliucija. Kiekvienas meno reiškinio aiškinimas – mitologinis, idealistinis, materialistinis, racionalistinis ar struktūralistinis – buvo sąlygotas istorinių socialinių-politinių priežasčių, todėl objektyviai jie visi buvo pagrįsti ir santykinai naudingi, įskaitant ir vulgarųjį sociologinį ar dabartinį postmodernistinį aiškinimą. Dabar besiformuojantis genderizmas nepajėgus išgelbėti nykstančių estetinių vertybių, veikiau atvirkščiai, dar pagreitinti jų nykimą, sumažindama grožį ir harmoniją žmonių santykiuose ir mene. Maištauti, griauti tradicijas, nusistovėjusias normas, etiketus visada linkę menininkai, kurių talento psichofizinė prigimtis nerami, o vertybinis stuburas iškreiptas. Meniniai ieškojimai neatsiejami nuo kūrybinio proceso, tačiau būtina suvokti, dėl kokio idealo maištaujama: dėl grožio, harmonijos ar dėl disharmonijos, destrukcijos. Aptariant šiuolaikinių poetų kūrybą, pastebima, kad komunikacinei funkcijai arba atgaliniam ryšiui su skaitytojais jaunieji poetai skiria pernelyg mažai dėmesio, todėl patenka į estetizmo, meno menui spąstus. Tiek tikrovėje, tiek ir meninėje kūryboje vaisingiausia yra aukso vidurio, saiko doktrina, o jei ji peržengiama, atsiduriama viename ar kitame nepageidautiname kraštutinume, naikinančiame svarbiausią dalyką: pasirinktos idėjos pozityvumą ir humaniškumą.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Blogis; Chaosas; Estetika; Estetinės nuostatos; Etika; Genderizmas; Grožis; Humanizmas; Ideologija; Kūryba; Laikas; Lyrika; Maištas; Meilė; Performansas; Tiesa; Tikrovė; Tikėjimas; Tradicijos; Vertybės; Aesthetic provisions; Aesthetics; Beauty; Chaos; Creativity; Ethics; Evil; Faith; Genderism; Humanism; Ideology; Love; Lyric; Performance; Personality; Rebellion; The reality; Time; Traditions; Truth; Values.