Žmogaus sukūrimas etiologinėje sakmėje

LTStraipsnio pagrindas – etiologinė sakmė, prezentuojanti žmogaus kūrimo tematinę grupę. Darbe išplėtota lietuvių tautosakos rinkinyje pateikiamos sakmės analizė. Krosnies ir suodžių motyvo sklaida leidžia aiškinti žmogaus prigimtį sakmėje siejant su žemiškuoju, chtoniniu pasauliu. Sakmėje nurodyta, kad dievas plovė veidą. Prausimasis tekste yra ne tik ėjimas į sakralinį aktą, bet ir pats aktas. Žmogaus sukūrime dalyvauja visi keturi pirminiai gamtos elementai. Tekstas nekalba apie kūno ir dvasios skirtumus. Vyras sukuriamas atsitiktinai, jis nėra pakankamai tobulas, o moters sukūrimas yra sąmoninga veikla, išbaigto pasaulio išraiška. Straipsnyje siekta išsiaiškinti žmogaus sukūrimo procesualumą, elementų funkcionavimą, lyties atsiradimo motyvus. Aptarta žmogaus sukūrimo seka, elementų semantika leidžia teigti, jog kuriant žmogų dalyvauja visi keturi pirminiai gamtos elementai. Suodžių ir krosnies motyvų analizė rodo artimesnį žmogaus ryšį su žemiškuoju pasauliu, kartu jo stiprumą, atsparumą bei tam tikrą nešvarumą. Prausimasis – atsitiktinis, neapgalvotas ir neišbaigtas žmogaus kūrimo aktas. Ne visai aiški ir išbaigta žodžio žmogus vartosena sukelia nemažų interpretacinių sunkumų. Per nuobodulio kalbinę bei psichologinę analizę, remiantis S. de Beauvoir ir M. Heideggeriu, prieita išvados: be Kito Adomo būtis neturininga, formali, jam reikalingas Kitas – moteris, kuri jį apibrėžia, tam, kad suvoktų save, pasiektų būties pilnatvę.Reikšminiai žodžiai: Etiologinės sakmės; Legenda; Tautosaka; Semantinė analizė; Tautosaka, sakmės, kosmogonija, Dievas, žmogus; Žmogaus sukūrimas; Creation of man; Creation of the men; Etiologic stories; Folklore, tales, cosmogony, the God, human (individual); Lithuanian folklore; Semantic; Story.