Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose

LTStraipsnyje pateikiami Biržų krašto lietuvių, gimusių 1914–1924 m., atsiminimai apie tarpukario laikotarpiu kartu su jais miestelyje gyvenusių žydų tautybės asmenų papročius, užrašyti 2013 m. vasarą čia vykusios jungtinės rusų ir lietuvių etnografinės ekspedicijos metu. Šie garbaus amžiaus biržiečių atsiminimai buvo užrašyti pačiuose Biržuose bei Papilio ir Nemunėlio Radviliškio apylinkėse. Pateikėjų atmintyje palyginti neblogai dar iki pat šiol yra išlikę atsiminimai apie jiems keistas ir neįprastas žydų šeimos tradicijas – vestuves, naujagimių berniukų apipjaustymo apeigas, laidotuves, jų kalendorines šventes – žydų Velykas (Pesach), šabo papročius. Straipsnyje išsamiai aprašyti atsiminimai apie žydų laidotuvių papročius – baimę būti šalia mirštančiojo, mirusiojo apiprausimą, kūno vyniojimą į drobes, skubų laidojimą, kūno į Biržuose buvusias žydų kapines vežimą artimiausią naktį „daugkartiniame“ žydų karste, akmeninius antkapinius paminklus, specifinį gedulą našlei „sėdint ant pelenų“ ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biržų regionas; Istorinė atmintis; Judaizmas; Laidotuvių papročiai; Lietuvos tautinės mažumos; Tradicinė kultūra; Žydai; Biržai district; Funeral traditions; Historic memory; Jews; Jews,; Judaism; Lithuanian national minorities; Traditional culture.

ENPresented in the article materials are based on the memories of Biržai localities Lithuanians, born in the years 1914–1924, and were recorded in 2013. Local people still remember stories about their youth time neighbors – Jewish people, living together with them in the Biržai city, localities of Papilys, Nemunėlio Radviliškis nearby. The Jewish funeral traditions were reflected by aged local Lithuanians as quite strange and unusual to compare with Catholic Lithuanian funeral traditions. They remember well the Jewish fear to see the passing away the soul in the last minutes of the life of their parents and grannies, special way of washing the dead body, special dressing of this body in long linen huckaback, the special multifold "Jewish Coffin", the last trip to the Jewish cemetery provided by especially invited coachman, alone and during the deep night. And also the very special grave stones, and long mourning time for the widows, sitting "on the Pot of Ashes". [From the publication]