Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas tradicinėmis kanklėmis (XIX a. antroji pusė – XX a.)

LTŠiaurės Rytų Aukštaitijos (Biržų, Rokiškio, Kupiškio rajonuose) teritorijoje buvo paplitusios penkiastygės kanklės, kurios tradicinėje kultūroje naudotos iki XX a. vidurio. Kadangi pateikėjai instrumentų nebeturi, tai juos aptarti galima tik remiantis pateikėjų pasakojimais, muziejų eksponatais, tarpukario laikotarpio bei etnoinstrumentologinių ekspedicijų duomenimis. Šiaurės rytų aukštaičių kanklės priskiriamos pirmajam tipui. Jos archajiškiausios, luotelio arba karsto formos, išskobtos arba iškaltuotos iš vieno medžio gabalo, dažomos juodai, turi 5, o rečiau – 4, 8, 9 stygas. Pagrindinį kankliavimo repertuarą sudarė instrumentinės sutartinės. Manoma, kad šiaurės rytų aukštaičių kanklių paskirtis buvo ritualinė, maginė, o vėliau – meditacinė (kontempliacinė), t. y. skambino sau, savo artimiesiems, ir tai buvo išimtinai namų muzikavimo instrumentas.

ENFive strings kanklės was spread in north-eastern Aukštaitija (Highlands) (Biržai, Rokiškis, Kupiškis district) area and in the traditional culture used until the middle of 20th century. As the presenters no longer possess this kind of instruments, it is possible to discuss them only on the complainants’ stories, museum exhibits, the inter-war period and the data of ethno instrumental expeditions. North-eastern Aukštaičiai (Highland) kanklės assigned to the first type. Its most archaic, skiff or coffin-shaped, sculpted or carved from a single piece of wood, painted black, has a 5, rarely – 4, 8, 9 strings. The main repertoire consisted of instrumental glees. It is believed that the north-eastern Aukštaičiai (Highland) kanklės purpose was ritual, magical, and then – meditation, i. e. that means that they played for themselves and for their families, kanklės instrument was a purely domestic musical instrument.