Asmens autonomija sveikatos teisėje : disertacija

LT[...] Disertacijos tikslas – atskleisti asmens autonomijos sveikatos teisėje sampratą, struktūrą, jos reikšmę ir pagrindinius įtaką jai darančius veiksnius. [...] Tyrimo objektas - asmens autonomija sveikatos teisėje, siekiant jį visapusiškai išanalizuoti, pirmiausiai skaidomas į asmens biologinę ir moralinę autonomijos formas, surandamos jų ištakos, vertybės, lemiančios jų turinį ir analizuojamas šios autonomijos (taigi ir jos formų) įgyvendinimas praktikoje. Šio tyrimo tikslais asmens autonomija pirmiausia analizuojama kaip teisinė kategorija. Autoriaus atlikto mokslinio tyrimo pagrindu formuojamos šios išvados: 1. Lietuva neturi suformuluotos sveikatos teisės koncepcijos. 2. [...] Pagarba asmens autonomijai sveikatos teisėje išreiškiama per asmens laisvą, informuotumu pagrįstą sutikimo institutą. 3. Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijoje įtvirtintas sveikatos kaip visapusės žmogaus fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būklės apibrėžimas [...] tam tikrus asmens fizinės ir psichinės būties epizodus paverčia ligomis ir tuo mažina asmens autonomijos vertę. 4. [...] Kai kurios naujausios tendencijos sveikatos teisėje byloja, kad preziumuotoje vertybių hierarchijoje atskiros vertybės gali būti akcentuojamos modifikuotai, nepažeidžiant pačios hierarchijos prigimties, arba tai gali būti daroma transformuojant pačių vertybių hierarchiją. [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

EN[...] The aim of this dissertation is to clarify the concept of personal autonomy in health law, the structure and significance of personal autonomy, and the principle factors that influence it. [...] The object of the research is personal autonomy in health law, seeking to analyse it comprehensively, starting with dividing to into forms: personal biological and moral autonomy, discovering their origins and values in support of the matter and analysing the implementation of these forms of autonomy in practice. For the means of this research personal autonomy is primarily analysed as a legal category. The following conclusions can be drawn from the author’s research: 1. Lithuania does not have a formalised conception of health law. 2. [...] Respect for personal autonomy in health law is interpreted as a personal freedom, and receiving basic information from the consenting institution. 3. The World Health Organisation’s Constitution defines health as the state of a person’s whole physical, spiritual and social well-being […] and that where a person suffers episodes of physical and psychological illness, this reduces the value of their personal autonomy. 4. [...] Some new trends in health law cases presumes that separate values in the values hierarchy can be markedly modified without harming the nature of the hierarchy, or this could form the basis for transforming the values hierarchy itself.

• Informuoto paciento sutikimas: pacientui teikiamos informacijos teisinio įvertinimo problemos / Jelena Kutkauskienė, Antanas Rudzinskas. Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 2, p. 321-338.
• Pacientų pareigų katalogas Lietuvoje : teisinė turinio analizė / Indrė Špokienė. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (4), p. 1529-1550.
• Žmogaus orumas - vertybinis žmogaus teisių pagrindas / Eglė Venckienė. Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje / atsakingasis redaktorius: Vytautas Šlapkauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. P. 154-191, 778.