Kūnas, siela ir kitos sąvokos
LTStraipsnyje nagrinėjamos kūno ir sielos sąvokų prasmės kalboje. Kūno ir sielos santykius gali padėti gvildenti ne tik kalbotyra ar literatūra, bet ir filosofija, psichologija, biologija, fiziologija, teologija ir kiti mokslai, tačiau net jau ir kalboje esama skirtingų nuomonių ir neišspręstų problemų. Norint kalbėti apie kūno ir sielos reikšmę kultūroje, pirma reikia išsiaiškinti, ką reiškia pačios sąvokos, o pastarosios labiausiai išryškėja, jei gretinamos su kitomis – sinoniminėmis ir antoniminėmis – sąvokomis. Lyginant su kitomis kalbomis, lietuvių kalba neturi kūno sinonimų; kartais vartojami tik neryškūs ir itin reti pakaitalai. Siela laikoma nematerialiu nuo kūno nepriklausomu nemirtingu žmogaus pradu, todėl čia sinonimų daugiau. Psichika ir dvasia yra dažniausiai pasitaikantys sielos sinonimai. Ne visada yra aiškios ribos, kurį reiškinį priskirti dvasiniam, kurį kūniškam pradui. Pasitelkiant žodžių etimologijas, parodoma kad dažniausiai kūnas laikomas sielos buveine, o pats žmogaus kūnas - nuodėmingu, sugedusiu, visų blogybių įsikūnijimu. Nagrinėjamos filosofinės ir religinės kūno ir sielos santykio sampratos, atskleidžiant idealistinį spiritualistinį, mechanistinį materialistinį požiūrius ir identiškumo hipotezes, konstatuojant, kad bet kokia schema yra problemos supaprastinimas.Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Filosofijos terminija; Juslės; Kultūra; Kūnas; Materija; Protas; Psichika; Siela; Sąvokos; Body; Concepts; Culture; Etymology; Matter; Mind; Philosophy terminology; Psyche; Senses; Soul.
