Lithuania

LTStraipsnyje apžvelgiama XX a. pabaigos Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė istorija. Istoriografijoje Lietuva dažnai analizuojama Baltijos šalių istorijos kontekste, o jos istorinė perspektyva brėžiama nuo Viduramžių iki Nepriklausomybės atkūrimo. Sąjūdis lėmė Lietuvos valstybės politinės sistemos pokyčius. Piliečių įsitraukimas į Nepriklausomybės judėjimą rodė pilietinės visuomenės brandą. Buvo paskelbta demokratinė valdymo forma, priimta Konstitucija. Valstybės prezidentas tapo tiesiogiai renkamas žmonių. Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuva patyrė nemažai politinių krizių. Keitėsi politinių partijų tikslai, politinė kultūra, rinkimų sistema ir balsavimo elgesys. Partijoms būdingi fragmentacijos ir poliarizacijos reiškiniai. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo įvyko 6 parlamento rinkimai. 1993 m. buvo baigta teisinės sistemos reforma. Dar viena teismų reforma įvyko 1995 m. Lietuvos medijos privatizuotos labai anksti, žiniasklaidos priemonių kiekis labai išaugo, pokyčiai įvyko ir regionų bei savivaldybių administracijoje, valstybė pasuko rinkos ekonomikos keliu. Tai lėmė išaugusį nedarbą, kainų infliaciją. Ekonomines reformas lydėjo centrinio banko bei valiutos pokyčiai. Struktūriniai pokyčiai lėmė valstybės žemės ūkio sektoriaus pertvarką, pakito visuomenės socialinė bei demografinė padėtis, keitėsi tautinių mažumų politika. Svarbų vaidmenį vaidino Katalikų bažnyčia. Ypač reikšmingas buvo Lietuvos valstybės integracijos į Europos Sąjungą kelias ir šio pasirinkimo nulemtos įvairios permainos.