Vlado Šlaito ribos patirtys: žvilgsnis į poeto biografijos ir kūrybos sluoksnius

• Naujoji Romuva. 2015, Nr. 2, 3, 4, p. 26-32, 12-18, 44-49
• Naujoji Romuva. 2016, Nr. 1, p. 49-61

LTStraipsnių ciklo tikslas – atnaujinti poeto Vlado Šlaito (1920–1995) asmenybės tyrimo refleksijas, pasiūlyti savą interpretacijos kodą ir išryškinti iki šiol literatūros istorijos ir kultūrinės atminties paribyje likusią poeto figūrą. Keliami klausimai apie V. Šlaito ribinę poziciją tarp žemininkų ir bežemių generacijų. Aktualūs negalėjimo pritapti, dvigubos tapatybės, trauminės patirties aspektai, gyvenimas emigracijoje socialiniame paribyje, nuolatinis prarastosios gimtinės ilgesys, religinės sąmonės svyravimas. Pirmame straipsnyje atveriamas poeto biografinis diskursas, trumpai nušviesta asmenybės drama sudėtinguose istoriniuose verpetuose. Plačiau gilinamasi į religinę V. Šlaito poeziją, kurioje keliama dievo patirties, ribos tarp sakralumo ir nuopuolio, tarp kūno ir sielos problematika. Kitose ciklo dalyse analizuojami tekstai, susiję su tremtimi ir prigimtosios vietos reminiscencijomis, aptarta autoriaus tremties, egzodo patirtis. Atskirai analizuojama V. Šlaito poezijos recepcija, kurioje reflektuojamas pats rašymas, literatūros, filosofijos, kultūros refleksija. Taip pat analizuojama trauminė karo patirtis ir kalbos, galinčios ją išreikšti, paieškos. Straipsnių ciklą punktyriškai apibendrinanti medžiaga skiriama V. Šlaito korespondencijai. Autoriaus iniciatyva atliktas naujas archyvinės medžiagos tyrimas, įtraukiant iki šiol niekur neskelbtą ir neaptartą poeto korespondenciją. Laiškuose įsispaudę poeto biografijos, pasaulėvaizdžio ir savirefleksijos ženklai.