The Constitutional grounds for membership of the Republic of Lithuania in the European Union
LTLietuvos Respublikos įstojimas į ES straipsnyje nagrinėjamas konstituciniu požiūriu, siekiant suprasti teisinį Europos integracijos modelį. Pirma, integracija susijusi su vientisa ES teise ir jos poveikiu valstybių narių teisinėms sistemoms. Antra, svarbu atsižvelgti į tuos narystės reikalavimus, kurie buvo numatyti konkrečioje konstitucinėje sistemoje. Šie aspektai papildo vienas kitą ir padeda suprasti ES teisės sąveiką su nacionalinėmis teisinėmis sistemomis bei įvertinti teisinę Europos raidą. Nacionalinės valdžios institucijos, spręsdamos klausimus, susijusius su Europos integracija, tikrina veiksmų kryptis ir ribas, kad jos atitiktų valstybės konstituciją. Straipsnyje siekiama supažindinti su teisiniais Europos integracijos klausimais, išnagrinėti konstitucinius narystės ES pagrindus. ES teisės poveikis jaučiamas visose nacionalinės bendruomenės gyvenimo srityse. Nacionalinė konstitucinė sistema nėra išimtis. ES ir nacionalinių įstatymų dinamiškumas laikomas vienu esminių Europos vieningumo bruožų. Europos integracijos nuostatos gali būti suvokiamos kaip neatsiejama konstitucinės sistemos dalis. Toks požiūris konstitucinių aspektų nagrinėjimą pirmiausia sieja su paieškomis būdų, kaip užtikrinti harmoningą nacionalinių ir ES teisinių sistemų sąveiką. Išvadose teigiama, kad Konstitucijos nuostatos, nustatančios Lietuvos Respublikos narystės ES pagrindus, yra neatsiejama konstitucinės sistemos dalis. Konstitucijos nuostatos sudaro visas būtinas prielaidas pilnavertiškai Lietuvos narystei ES.Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (Court of Justice of the European Union); Konstitucija; Konstitucinis teismas; Konstitucinė jurisprudencija; Lietuvos narystė; Constitution; Constitutional Court; Constitutional jurisprudence; European Union; Lithuanian membership; The Court of Justice of the European Union; The European Union; Europos Sąjunga (European Union).
