LTLietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimus 1990 m. vasario 24 d. laimėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Netrukus po šių rinkimų iškilo dilema dėl nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo proceso. Galiausiai 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Straipsnyje tiriamos šio akto priėmimo aplinkybės ir nuostatos. Remiamasi 1990 m. kovo 11 d. aktu ir kitais 1990 m. šaltiniais. Netrukus po Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų buvo priimta Deklaracija dėl Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų, kuria Aukščiausioji Taryba buvo atsieta nuo Lietuvos SSR. Tačiau tai buvo tik pirmas žingsnis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo kelyje. Siekiant išvengti spekuliacijų dėl atkuriamos Lietuvos valstybės ir jos sąsajų su Lietuvos SSR, buvo priimtas Valstybės vardo ir herbo įstatymas. Jo priėmimas lėmė Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos pertvarkymą į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Nutraukus ryšius su Lietuvos SSR, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba galėjo priimti sprendimą dėl valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Tai ir buvo padaryta 1990 m. kovo 11 d. aktu. Jis skelbė 1940 m. nepriklausomybę praradusios Lietuvos Respublikos suvereniteto atstatymą ir grąžino 1938 m. priimtos Lietuvos konstitucijos veikimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo ne atsitiktinai buvo priimtas 1990 m. kovo 11 d. Ši aplinkybė buvo susijusi su procedūriniais dalykais ir įvykiais Maskvoje.