LTXX a. devintojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjo politinių pokyčių metas, kuris pasižymėjo intensyviomis diskusijomis visuomenėje. 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos Laisvės Lyga viešai deklaravo reikalavimą panaikinti 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Ribentropo-Molotovo pakto slaptųjų protokolų pasekmes. Kitas svarbus žingsnis buvo žengtas 1988 m. birželio 3 d., kuomet žymūs Lietuvos mokslo, meno ir kultūros veikėjai paskelbė apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimą ir išrinko Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Šiame straipsnyje tiriama Sąjūdžio veikla siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę 1988 m. viduryje – 1990 m. pradžioje. Remiamasi šio laikotarpio šaltinių duomenimis ir literatūra. Nuo pat Sąjūdžio įkūrimo pradžios jo įtaka Lietuvos visuomenėje buvo didžiulė. 1988 m. vasarą Sąjūdžio aktyvistai surengė mitingą Vilniaus Vingio parke, kuriame buvo pasmerktas Ribentropo-Molotovo paktas. Tų pačių metų spalio 22 d. prasidėjo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kurio metu buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, išrinktas Sąjūdžio Seimas. Pastarasis išrinko Seimo Tarybą. Šie įvykiai iš naujo paskatino diskusijas dėl Lietuvos SSR konstitucijos pataisų. Siekiant optimizuoti vadovavimą Sąjūdžiui jo Seimo Taryba 1988 m. pabaigoje atsisakė kolektyvinio vadovavimo ir išrinko Tarybos pirmininku Vytautą Landsbergį. 1989 m. vasarą Sąjūdžio Seimas aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo gaires. Pasiekti šį tikslą pavyko netrukus po to, kai Sąjūdis 1990 m. pradžioje laimėjo rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą.