Lithuania's Act of Independence of 16 February 1918
LTLietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas skelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir jos ryšių su kitomis valstybėmis nutraukimą. Šis aktas tapo Lietuvos konstitucionalizmo pagrindu ir programa, padėjo pamatus moderniai Lietuvos valstybei. Straipsnyje tiriamos 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo aplinkybės ir reikšmė. Remiamasi 1917–1920 m. laikotarpio šaltinių duomenimis ir literatūra. Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvos valstybės atkūrimas buvo didžiulė geopolitinė problema, kadangi į Lietuvos valdymą pretendavo Rusijos ir Vokietijos imperijos. Vokiečių okupacijos sąlygomis 1917 m. rugsėjo 18–23 d. buvo sušaukta Vilniaus konferencija, paskelbusi politinę rezoliuciją dėl demokratinės Lietuvos valstybės sukūrimo etninėse lietuvių žemėse. Konferencijos metu buvo suformuota Lietuvos Taryba, turėjusi įgyvendinti konferencijoje iškeltus tikslus. Lietuvos Tarybos veiklai grėsmę kėlė okupacinė vokiečių valdžia ir skirtingų politinių pakraipų Tarybos narių nesutarimai. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Formaliu požiūriu, šis aktas buvo pirmasis viešas Lietuvos Tarybos pareiškimas, adresuotas Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių vyriausybėms. Lietuvos nepriklausomybės akto priėmimas ženklino valstybės atkūrimo proceso pradžią. Šio proceso pabaiga galima laikyti Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. priimtą aktą, skelbusį, jog Lietuva yra laisva nuo visų valstybinių ryšių, kurie ją siejo su kitomis valstybėmis.
