The Lithuanian statutes: the childhood of the constitution
LTStraipsnyje nuodugniai aprašomi Lietuvos statuto teisiniai pamatai ir šaltiniai. Siekį modernizuoti senąją valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – XVI a. geriausiai atskleidžia brandi teisinė sistema, įkūnyta Lietuvos Statute, paremtame nuostata, kad šalis turi būti pastatyta ant tvirtų teisinių pamatų. Teisinis kodeksas liudija apie to meto visuomenės raidą, teisinės valstybės sampratą, bajorų teisinę sąmonę, jų mentalitetą ir vertybių sistemą. LDK visuomenės socialinių ir politinių struktūrų pokyčiai, luominės monarchijos formavimasis ir sparti bajorų demokratijos plėtra skatino sisteminti teisines normas, aptinkamas įvairiuose įstatymuose ir įteisinti privilegijuotą bajorų statusą. Sudėtinga tarptautinė padėtis taip pat reikalavo stiprinti valstybės politinę sanglaudą, žemių integraciją, įvairių konfesijų ir etninių grupių didikų tarpusavio ryšius. Tai teikė poreikį parengti bendrą kodeksą ir lėmė platų Lietuvos Statuto turinį. Lietuvos Statutas dėjo teisinio valstybingumo pagrindus. Intelektualai ir išsilavinę raštininkai atliko sudėtingą teisės sisteminimo darbą. Krikščioniškosios Europos kultūros lobiai, skoliniai iš romėnų teisės, renesanso ir humanistinių idėjų poveikis Lietuvos statulai suteikė išskirtinę sisteminę struktūrą ir konceptualius pagrindus. Statute įtvirtintos bajorų teisės ir vertybės išliko ir XVIII a. sustiprėjo. Rusijos valdžiai panaikinus Trečiojo Lietuvos Statuto galiojimą XIX a. viduryje, jis išliko politinės tapatybės, LDK valstybingumo simboliu ir pasididžiavimu praeities laimėjimais.
