Vilniaus kavinės, jų įvairovė ir veiklos principai XVIII a. pabaigoje - XX a. pradžioje

LTNuo XVIII a. pabaigos kavinių Vilniuje vis daugėjo ir įvairėjo. Jos kūrėsi ne tik reprezentacinėse miesto gatvėse, pirmuose pastatų aukštuose, bet ir viešosiose miesto vietose - parkuose ir aikštėse. XIX a. pirmajame ketvirtyje miesto valdžia ėmė labiau rūpintis įvairių viešųjų maitinimo įstaigų, o kartu kavinių veikla. Po truputį visuomenė pradėjo atrasti kitokio pobūdžio vietas, kuriose vietoj alaus bokalo buvo siūloma kava, konditeriniai gaminiai ir delikatesai. Kavinės pradėtos suvokti kaip socialiai aukštesnio lygio įstaigos, todėl ne tik jų savininkams, bet ir lankytojams turėjo būti taikomos griežtesnės taisyklės. Tai buvo specializuotos įstaigos, kurios skyrėsi nuo smuklių, karčemų ar restoranų. Šiandien vienu žodžiu "kavinė" įvardijamas įvairių viešųjų maitinimo įstaigų mišinys. Jose teikiama ne tik kava, bet ir karštieji patiekalai. Tačiau vienas bruožas visgi išliko iki šių dienų. Kavinę ir toliau galime laikyti vienu ryškiausių mesto socialinio ir kultūrinio gyvenimo atributų. [p. 140-141].

• 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2008. 163 p.
• Vilniaus Aukštutinės pilies priežiūra ir konservavimas XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios periodikos duomenimis. Lietuvos pilys 2010, 5 (2009), 63-82.
• Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII-XVIII amžiuose. Vilnius : Edukologija, 2011. 511 p.