Pranešimas Lietuvos kancleriui apie Valkininkų mūšį ir Valkininkų nutarimo priėmimo aplinkybes
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Lenkų kalba / Polish
LTPublikuojamas Stanislovo Sieleckio (Stanisław Sielecki) laiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) kancleriui Karoliui Stanislovui Radvilai yra įdomus ir reikšmingas šaltinis, papildantis mūsų žinias apie įvykius, kurie tapo lūžio momentu vidaus kare, įsiplieskusiame Lietuvoje XVII a. pabaigoje. Šiame brolžudiškame vidaus konflikte susirėmė beveik du dešimtmečius šalyje dominavusi Sapiegų giminė, remiama apie ją susitelkusios Sapiegų šalininkų grupuotės, bei prieš Sapiegų hegemoniją sukilusi gausi bajorija, vedama Sapiegų dominavimu nepatenkintų daugelio kitų LDK didikų giminių atstovų. Vidaus karo kulminacija tapo 1700 m. lapkričio 18 d. netoli Valkininkų įvykęs mūšis, kuriame Sapiegos patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Nugalėtojai savo valdžią LDK įtvirtino 1700 m. lapkričio 24 d. Valkininkuose priimtu nutarimu. Šiuo dokumentu LDK buvo sudaryta konfederacinio pobūdžio valdžia, iš Sapiegų ir jų artimiausių šalininkų buvo atimtos pareigybės, konfiskuotos Sapiegų turėtos žemės valdos. Stanislovas Sieleckis buvo šių įvykių liudininkas. Laiškas rašytas iš Vilniaus 1700 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus nepilnoms dviem savaitėms po mūšio ir šešioms dienoms po Valkininkų nutarimo priėmimo. Todėl laiško autoriaus patirti įspūdžiai buvo dar labai gyvi. Kita vertus, nuo aprašomų įvykių jau buvo praėję šiek tiek laiko, kurio užteko, kad būtų atsijoti klaidingi gandai. [Iš publikacijos, p. 181]
