"Кудэл лътувосъ ваулстечаи някалбъio русънишкаи XVI амжiуiя?" : (Kodėl Lietuvos valstiečiai nekalbėjo rusėniškai XVI amžiuje?)

LTStraipsnyje į lietuvių kalbos vartojimo XV a. pabaigoje - XVI a. problemą žvelgta per XVI-XVII a. lietuvių literatūrinės kalbos žodyną ir aiškintasi, kaip jame regisi kalbiniai procesai etninės Lietuvos žemėse. Atskleidžiama, kad lietuvių kalbos struktūros kaita ir žodyno papildymas skoliniais iš rusenu ir lenkų kalbų rodo, jog kalba sėkmingai taikėsi prie viešojo gyvenimo. Tai patvirtina jos gyvybingumą ir vartojimą, pirmiausia žodžiu, o raštu - tam tikrose gyvenimo srityse. Susisteminti negausūs duomenys apie kalbų mokymąsi etninėje Lietuvoje XV a. viduryje - XVI a. atskleidė, kokios kalbos buvo vartojamos, kalbų poreikį, vartotojus, vartojimo aplinką ir specifinę kalbų vartojimo raišką rašytiniuose šaltiniuose. Šioje sistemoje lietuvių kalba neturėjo baltarusių ir lenkų tyrinėtojų jai priskiriamų „išguitos iš viešojo gyvenimo, slaptos, t. y. aplinkiniams nesuprantamos, kalbos“ požymių. XVI a. pabaigoje Lietuvos katalikų Bažnyčios aplinkoje gimė etninė, politinė ir kultūrinė lietuvių kalbos programa, skirta jos vartojimui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sustiprinti ir išplėsti, siekiant lituanizuoti valstybės valdymą, teisingumą ir kultūrą. Programa atmetė vicekanclerio Leono Sapiegos politinius siekius ginant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą išsaugoti ir plėsti rusenu kalbos vartojimą visoje valstybėje. Draugystė su broliais lenkais vienoje Respublikoje buvo pakankama lietuvių kalbos vartojimo garantija, užtikrinusi rusenu kalbos įtakos mažinimą. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the use of the Lithuanian language at the end of the 15th century and at the 16th century using the dictionary of Lithuanian literary language (16th-17th c.) and investigates how linguistic processes from ethnographic lands of Lithuania are depicted. It is revealed that the change in the structure of the Lithuanian language and the addition of the vocabulary from the Ruthenian and Polish languages indicates that the language was successfully adapting to public life. This confirms the vitality and usage of the language; firstly – oral and secondly – written language in some spheres of life. A few systematic data about the learning of languages in ethnic Lithuania in the middle of the 15th century and the 16th-century shows which languages were used, language needs, users, environment and specific expressions in written sources. In this system, the Lithuanian language did not have the features that Belarusians and Polish researchers called "exiled from public life, secret, etc., and i.e. signs of incomprehensible language". At the end of the 16th century ethnical, political and cultural program of the Lithuanian language was born in the environment of the Catholic Church in Lithuania and it aimed at strengthening and expanding its use in Grand Duchy of Lithuania in order to lithuanise the state administration, justice and culture. The program rejected political aspiration of the vice-chancellor Leonas Sapiega to defend the independence of the Grand Duchy of Lithuania in preserving and expanding the use of Ruthenian language throughout the country. Friendship with Polish in one republic was a sufficient guarantee of the use of the Lithuanian language ensuring the reduction of the usage of the Ruthenian language.