Konstitucija kaip laisvės raiškos teisinė politinė forma

LT[...] Į Konstituciją galima žvelgti ir kaip į filosofinį, ideologinį dokumentą. Šiuo atveju autorius, rašydamas apie Konstituciją, pasirinko kitą vertinamąjį kriterijų, tai yra laisvę, kaip žmogaus, tautos gyvenimo pagrindą, deklaruojamą ne tik šiuolaikiniuose konstituciniuose aktuose, bet ir tolimesnėje ar artimesnėje praeityje. Straipsnyje siekiama parodyti, kad laisvės demokratinė vertybė buvo vienas pagrindinių veiksnių pasauliniame konstituciniame procese, skatinusi ne tik socialinę pažangą bet ir žmonių lūkesčių konstitucionalizavimą teisiniuose tekstuose. [...] Atkreipiamas dėmesys į vieną pagrindinių konstitucionalizmo bruožų, tai yra į tai, kad naujų konstitucijų priėmimas visada ženklino esminius pokyčius socialiniame gyvenime, kardinalias socialines politines ir teisines reformas. Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje laisvės motyvas buvo politinis teisinis reiškinys, besąlygiškai susijęs su konstitucinių aktų priėmimu tiek XX amžiaus pradžioje, tiek ir pabaigoje. Straipsnyje visapusiškiau nagrinėjamas 1988-1990 m. laikotarpis. [...] Siekdamas [...] pažvelgti į konstituciją kaip laisvės raiškos teisinę politinę formą, autorius atkreipia dėmesį į tai, kad konstituciniame procese Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, išsivaduojamosios kovos metu ypač išryškėjo konstitucijos kaip laisvės raiškos idėjos reikšmė. [...] Daroma išvada, kad konstituciniame procese vienijasi konstruktyvūs socialiniai politiniai siekiai, emociniai motyvai. Jame atsispindi visuomenės politinė teisinė kultūra, kuri iš esmės ir lemia konstitucinės kūrybos vaisiaus kokybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atgimimas; Demokratija; Konstitucija; Konstitucionalizmas; Laisvė; Nepriklausomybė; Revival; Democracy; Constitution; Constitutionalism; Freedom; Independence.

EN[...] The Constitution may be considered as philosophical and ideological document. In this case, the author, analysing the Constitution, has chosen different evaluation creation; he analyses freedom as a base of an individual and Peoples' life, declared not only in contemporary constitution acts, but also in more or less distant past. The article aims to show that freedom as democratic value was one of the most important factors in global constitutional process enabling not only social progress, but also the constitutionalisation of human expectations in legal documents. [...] The authors pays attention to one of the most important features of constitutionalism, i.e. the fact that the adoption of new constitutions always marked material changes in social lives, cardinal social-political and legal reforms. In the history of constitutionalism in Lithuania, the motive of freedom was political-legal phenomenon, unquestionably related to the adoption of the constitutional acts in the beginning of the 20th century and in the end. The article more explicitly analyses the period from 1988 till 1990 [...] Aiming to look at the constitution as legal-political form of freedom expressions, the author notices that the idea of freedom became extremely obvious in constitutional processes in Lithuania and other democratic countries in years of deliberation. […] The author concludes that constitutional processes join constructive social-political objectives and emotional motives. They reflect political-legal culture of a society which, in general, affects the quality of constitutional creation activities.