Bankų sistemos stabilumo sąsajos su visuomenės saugumu : "Snoro" ir Ūkio bankų žlugimas

LTStraipsnyje analizuojamas bankų sistemos stabilumas kaip svarbi visuomenės saugumo sąlyga. Siekiama išanalizuoti dviejų komercinių bankų – „Snoras“ ir Ūkio bankas – žlugimo trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį visuomenės požiūriui į bankininkystę Lietuvoje. Pasinaudojant naujojo institucionalizmo teorinėmis prieigomis, konstruojamas analitinis modelis, paremtas dviejų pagrindinių internetinės žiniasklaidos portalų – Lrytas.lt ir Delfi.lt – diskursyvinių devizų rekonstrukcija. Vertinamos pagrindinių proceso veikėjų (Lietuvos banko, valstybės vadovų, pačios žiniasklaidos) pozicijos kintančioje struktūrinėje aplinkoje. Konstatuojama, kad naujasis institucionalizmas sudaro tinkamus teorinius rėmus tiriamiesiems procesams apibūdinti, įvertinant proceso veikėjų išskaičiavimus ir aiškinant politikos procesų raidą, atsižvelgiant į konsensuso, priimto ankstesniuose politikos proceso etapuose, aplinkybes. Naudojant diskursyvinio institucionalizmo prieigą, tampa įmanoma suvokti veikėjus, jų didelę įtaką struktūrinei aplinkai. Tyrimo eigoje išryškinti penki bankų žlugimo etapai, atsispindintys žiniasklaidos naujienų portaluose. Jie skiriasi trukme, intensyvumu ir (re)konstruojamomis diskursų naudojamomis priemonėmis, lyginant ankstesnįjį banko žlugimo atvejį su vėlesniuoju. Pavyzdžiui, visuomenės būseną, sukeltą „Snoro“ banko žlugimo, galima apibūdinti kaip klasikinį kognityvinio disonanso atvejį: visuomenė vienu metu laiko komercinius bankus Lietuvoje nepatikimais, tačiau ir toliau sėkmingai naudojasi jų paslaugomis. Tiriamoji problema politiškai laikytina marginalija, neturėjusia esminės įtakos pagrindiniams politikos procesams. Tai skiriasi nuo ankstyvojo posovietmečio, kai indėlių saugumas, prarastos santaupos buvo tapę svarbiais argumentais partijų kovoje dėl valdžios. [...].

ENThe article analyses the stability of the bank systems as an important condition for society safety. The aim is to analyse the short- and long-term impact of the collapse of two commercial banks "Snoras" and "Ūkio bankas" on the attitude of the society towards banking in Lithuania. Using the theoretical approaches of the new institutionalism, an analytical model is constructed based on the discursive mottos' reconstruction of the two main online media portals Lrytas.lt and Delfi.lt. The positions of the main persons (Lithuanian banks, country leaders, media) of the process in a shifting structural environment are evaluated. It is stated that the new institutionalism provides the appropriate theoretical framework for describing the processes, by evaluating the enumerations of the process persons and explaining the development of policy processes, considering the circumstances of the consensus adopted at the earlier stages of the policy process. Using the discursive institutionalism approach it is possible to understand the persons and their influence on structural environment. During the study five stages of the bank collapse are highlighted, which are reflected in the media news portals. Comparing the previous bank collapse with the later, they differ in duration, intensity and (re)constructive tools used in discourses. For instance, the state of the society, caused by “Snoras” bank collapse, can be described as a classic case of cognitive dissonance: the society at the same moment considers commercial banks in Lithuania unreliable while continuing to successfully use their services. The researched problem is politically considered as marginalia which did not have essential influence on the main policy processes. This differs from the early post-Soviet times when the security of deposits, lost savings had become important arguments in the battle of parties for power. [...].