Euro zonos krizė ir diferenciacija Europos Sąjungoje: grėsmė Sąjungos tikslams ar galimybė suderinti nacionalinius interesus?

LTŠiame tekste analizuojama, kaip keičiasi ES, reaguodama į euro zonos krizę ir kokias naujas formas įgauna diferenciacija. Jame plačiau aptariamos kelios tezės. Pirma, nepaisant raginimų „užbaigti kurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ ir žengti link federacinės sistemos, kurioje bendra valiuta ir pinigų politika papildoma bendru biudžetu, skirtu asimetrinių ekonominių šokų sušvelninimui, kol kas nemažai ES priimtų reagavimo į krizę priemonių kaip tik veikiau rodo mėginimus išvengti tokio scenarijaus. Antra, diskusija apie Šiaurės ir Pietų skirtį atrodo patraukli savo paprastumu, bet ji yra tik krizės metu susidariusios padėties supaprastintas fiksavimas, slepiantis didelę šalių įvairovę kiekvienoje grupėje ir jų padėties kitimą. Trečia, taip pat būtų pernelyg paprasta pagrindinę ES valstybių narių skirtį išvesti tarp euro zonos ir jai nepriklausančių šalių grupių, nes kaip nagrinėjama šioje studijoje, kiekvienoje iš šių grupių taip pat esama svarbių preferencijų skirtumų ir tikėtinų diferenciacijos scenarijų. Galiausiai, vykstanti diferenciacija įvertinama Lietuvos interesų kontekste ir formuluojamos pagrindinės politikos dilemos, iškylančios Lietuvai dalyvaujant naujose integracijos iniciatyvose – prisijungus prie euro zonos ir siekiant būti ES „branduolio“ valstybių grupėje.

ENThis article analyses how reacting to the euro zone crisis EU is changing and what kind of new forms does the differentiation gain. In this article few theses are widely discussed. Firstly, despite the appeals "to finish creating a real economic and monetary union" and to move forward to a federal system, where the common currency and monetary policy is supplemented by a common budget that is used for asymmetric economic shock mitigation the EU adapted means of response to crisis. However, these means are mostly aimed to avoid these kinds of scenarios. Secondly, the discussion about the North and South separation seems to be appealing in its simplicity, but it is only a simplified observation of a situation during the crisis period that hides a big diversity of countries in each group and the evolution of the situation. Thirdly, it would be too simple to create a separation of the main EU member states between the euro zone and the countries that do not belong to this group, because as it is analysed in this study in each of these groups there are important differences in preference and likely scenarios of differentiation. Finally, the current differentiation is evaluated in the context of Lithuanian interest and the main dilemmas of policy that arise in Lithuania while taking part in the new integration initiatives – joining the euro zone and aiming to be in the “epicentre” group of the EU countries.