The Baltic chain: a study of the organisation facets of large-scale protest from a micro-level perspective

LTKaip žinoma, viena iš M. Gorbačiovo vykdytos glasnostʼ politikos išdavų buvo slaptųjų Molotovo-Ribentropo protokolų išviešinimas. Tai sukėlė Sovietų įvykdytos Baltijos šalių okupacijos pasmerkimą, kurio kulminacija buvo Baltijos Kelio protestas – vienos didžiausių žinomų žmonių grandinių sudarymas. Kaip buvo suorganizuotas ir koordinuotas šis renginys, įtraukęs beveik du milijonus gyventojų ir nusitęsęs 671 kilometrą per Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar protesto akcijos dalyvių įsitraukimui ir patirtims individualiame lygmenyje turėjo įtakos specifiniai kintamieji kriterijai? Straipsnyje analizuojamos patirtys tų, kurie į šį protestą buvo įsitraukę jo žemiausiu (grassroot) lygmeniu ir todėl leidžia susidaryti kiek detalesnį dalyvavimo bei motyvacijos paveikslą, kurio neretai trūksta dominuojančiuose įvykio naratyvuose. Tyrimas atskleidė, jog Sovietiniu laikotarpiu suformuoti neformalūs komunikacijos tinklai protesto akciją organizuojant vaidino svarbų vaidmenį: padėjo ieškoti materialinių resursų bei sukurti tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius. Neoficialus tarpusavio bendravimas kartu su oficialiais korumpuotais tinklais leido platinti tautinę informaciją, o tai skatino plataus masto protestą. Religinės organizacijos taip pat palaikė dalyvavimą protesto akcijoje ir kartu kūrė alternatyvius komunikacijos kanalus.Vienas įdomiausių tyrimo rezultatų – jo nehomogeniškumo apraiškos, kas prieštarauja dominuojančiai oficialiajai nuomonei. Matyti, jog į protesto akciją reaguota nevienodai, būta nuomonių skirtumų, kurie ypač atsiskleidžia skirtingoms to meto kartoms atstovaujančių dalyvių pasakojimuose. Nepaisant to, į Baltijos Kelio organizavimą įsitraukė įvairių socialinių ir amžiaus grupių atstovai, galimai suvaidinę tam tikrą vaidmenį formuojant visuotinę visuomeninę akciją. „Iniciatyvos iš apačios“ tyrimo strategijos pritaikymas leido suabejoti kai kuriais vyraujančios retorikos elementais, pavyzdžiui, homogeniška dalyvavimo forma, ir išryškino individualias patirtis, kurios dažniausiai neatsispindi elito konstruojamuose oficialiuosiuose naratyvuose. Tad tikėtina, jog šis tyrimas galėtų tapti pagrindu didesnei studijai. Jis skatina geriau pažinti Baltijos Kelio protesto akciją ir su ja susijusius įvykius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos kelias; Protesto akcija; Molotovo-Ribentropo paktas, 1939; Baltic chain; Human chain protest; Molotov-Ribbentrop Pact of 1939.

ENFollowing the introduction of Gorbachev’s policy of glasnost, details of the secret protocols contained within the Molotov-Ribbentrop Pact of 1939 were subsequently published. This led to widespread condemnation of the Soviet annexation of the three Baltic countries, which culminated in one of the largest-ever human chain protests. How was a protest spanning 671 kilometres and involving almost two million people across Lithuania, Latvia and Estonia organised and coordinated? Did particular variables impact upon individual levels of participant engagement and experience? This article engages with the experiences of those who were involved in the protest at a grass-roots level, and provides a nuanced picture of participant engagement often lacking within the dominant commemorative narrative of the protest. [From the publication]