Darbo ir kito laiko balansas moksle : Lietuvos mokslininkių patirtys ir praktikos
LTStraipsnyje, pradedant konceptualiniu termino darbo-gyvenimo balanso sampratos mikrolygiu, mezolygiu ir makrolygiu aptarimu, analizuojamas darbo ir kito laiko balansavimas Lietuvos mokslininkių ir tyrėjų gyvenime, remiantis 2016 m. rudenį surinktais duomenimis. Asmeninių patirčių (N = 15) aprašymų tematinė analizė rodo, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbančios moterys didžiąją laiko dalį skiria darbui; likę minimalūs laiko resursai skiriami šeimai ir retais atvejais – sau. Pagrindinės analizuotoje medžiagoje atrandamos įtampos sietinos su ekonominiu nesaugumu ir savirealizacijos siekiu, tačiau (momentiniam) tų įtampų sprendimui būdingas individualizmas, kas, viena vertus, atkartoja ir kitose šalyse randamus elgesio būdus, bet, kita vertus, kontrastuoja su ES politika, siekiančia diegti darbo-gyvenimo balansavimo priemones visuose ekonominės (taip pat ir mokslinės) veiklos sektoriuose. [Iš leidinio]
ENStarting with conceptual discussion of the term work-life balance on micro, mezo and macro levels, the paper is aimed at exploration of how womenresearchers/ scientists balance between the work and other time. Empirical (thematic) analysis of personal Lithuanian women’s experiences (n=15, collected in autumn 2016) shows that the largest amount of their time is devoted to work; rest minimal time resources are devoted to the family, and, in rare case, to themselves. The main tensions in this realm relate to economic insecurity and striving for self-realization; however, (instantaneous) resolutions of these tensions are strongly individualized. Such findings, on the one hand, repeat behavioral patterns, which were found in other countries; on the other hand, the Lithuanian women’s behavioral patterns contradict the EU policy, which strive to encourage implementation of work-life balance tackled measures (e.g. family-friendly) policies in all sectors (including science) of economic activities. [From the publication]
