Kodėl 1495 m. iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvo išvaryti žydai? : apie žydų išvarymo sąsajas su judaizavimo judėjimu

LTNepaisant tyrėjų dėmesio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų išvarymui, egzistuoja dar daug neatsakytų klausimų. Pirmiausia, ar galėjo LDK imituoti 1492 m. žydų išvarymo iš Ispanijos įsakymą ir aklai sekti jo pavyzdžiu, ar tą lėmė kokios nors lokalinės priežastys? Nėra nustatyta tikslesnė žydų išvarymo iš LDK data, nesvarstyta, kokioje aplinkoje subrendo sprendimas išvaryti Lietuvos žydus ir kas buvo jo pagrindiniai iniciatoriai. Atsakymų į šiuos klausimus ir ieškoma šiame tekste. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, ar galėjo žydai Aleksandro Jogailaičio įsakymu būti išvaryti iš LDK dėl judaizavimo apraiškų? Įvertinus LDK žydų išvarymo istoriografines hipotezes, išskirta religinė, ekonominė ir politinė banicijos paskelbimo LDK žydams argumentacija. Sprendimas išvaryti iš LDK žydus buvo priimtas 1495 m. vasario-kovo mėnesį Vilniuje, o praktiškai įgyvendinti pradėtas jau balandį. Greičiausiai sprendimas išvaryti iš LDK žydus subrendo Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro bei valdovo raštininko ir sekretoriaus Erazmo Cioleko aplinkoje. Abejotina, kad šis sprendimas rėmėsi asmenine Aleksandro nuomone. Daroma prielaida, kad Kijevo žemėse XV a. antrojoje pusėje buvo paplitęs judaizavimo fenomenas, todėl formuojama hipotezė apie žydų išvarymo iš LDK ryšį su XV a. antrojoje pusėje paplitusiu judaizavimo fenomenu. Palankiausias metas LDK valdžiai sužinoti apie šį reiškinį buvo Aleksandro Jogailaičio ir Maskvos kunigaikštytės Elenos vedybos, kuomet Vilniuje buvo daug LDK didikų ir Maskvos bojarinų; veikiausiai šios žinios ir tapo pretekstu išvaryti LDK žydus.

ENDespite the researchers' attention to the exodus of Jews from the Grand Duchy of Lithuania, there are still many unanswered questions. First of all, was it possible for the Grand Duchy of Lithuania to imitate Spain's order of exile on the Jews in 1492 and blindly follow the order's example or was it caused by some local issues? There is no precise date for the exodus of the Jews from the GDL, no consideration was given to the environment in which the decision to exile Lithuanian Jews matured and who were the main initiators. In this text we are looking for the answers to these questions. The main purpose of this article is to answer the question of whether the Jews could have been exiled from the GDL by the order of Alexander Jagiellonian, due to the manifestations of judaisation? Having assessed the historiographic hypotheses on the exodus of the GDL Jews, the religious, economic and political arguments are highlighted for the declaration of banishment to the Jews of the GDL. The decision to exile the Jews from the GDL was passed in Vilnius 1495 during February and March, and the practice of implementation started in April. Probably the solution to exile the Jews from the GDL Jews matured in the environments of Vilnius bishop Vaitiekus Taboras and the clerk and secretary of the governor Erazm Ciolek It is doubtful that this decision was based on Alexander's personal opinion. It is assumed that in the lands of Kiev, in the second half of the 15th century, the phenomenon of judaisation was widespread, therefore the hypothesis about the connection of the exodus of the Jews from the GDL to the phenomenon of judaisation is constructed. The most favourable time for the authorities of the Grand Duchy of Lithuania to know about this phenomenon was the wedding of Alexander Jogailaitis and Helena of Moscow, when there were many nobles from the GDL and Moscow in Vilnius; quite possibly this knowledge has become a pretext for exiling the Jews from the GDL.